Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata ir pagrindai

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS ŠEIMOS TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO KATEDRA Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata ir pagrindai Rašto darbas 2003 Vilnius Turinys: Įvadas…………………………………………………………………….3 I. Santuokos samprata…………………………………………………4 II. Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata …………………….5 III. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai…………………….5 3.1. Santuokos sudarymo sąlygos……………………………...5 3.2. Nepranešimas apie ligą……………………………………7 3.3. Fiktyvi santuoka…………………………………………...7 IV. Ieškinio pareiškimas ………………………………………………...8 V. Lietuvos Statutai ir LR santuokos ir šeimos kodeksas……………….9 Išvados…………………………………………………………………..11 Literatūra………………………………………………………………...12 Įvadas Mano rašto darbo tema “Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata ir pagrindai ”. Prieš rašydama darbą iškėliau sau tokius pagrindinius klausimus: • kas yra santuoka? • santuokos pripažinimo negaliojančia samprata; • kokie yra santuokos negaliojimo pagrindai? • kas gali pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia? • kokie buvo pagrindai santuokai pripažinti negaliojančia Lietuvos Statutuose? • išlikę panašumai LR SŠK su Statutais? Į šiuos klausimus aš atsakysiu savo darbe. Pagal šiuos tikslus sudaryta ir mano darbo struktūra. Bandydama apžvelgti dabar galiojančiame LR CK išdėstytas normas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, taip pat siekiau atskleisti Lietuvos Statutų įtaka šiuolaikinei šeimos teisei, nagrinėjamu klausimu. Lietuvos Statutai labai svarbūs nagrinėjant ir suvokiant šių dienų santuokos institutą, nutraukimo pagrindus. Šiuo lyginamuoju metodu pateiksiu Lietuvos Statutų – šeimos teisės (1529, 1566, 1588m.) ir dabar galiojančių normų sąsajas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų. Siekdama kuo aiškiau išdėstyti darbo temą, rėmiausi lyginamuoju metodu, taip pat teoriniu ir istoriniu tyrimo metodais. Čia tik trumpai supažindinau su savo tikslais, plačiau tai nagrinėju šiame rašto darbe. I. Santuokos samprata Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.1 Žmogaus teisę sudaryti santuoką garantuoja Konstitucijos 38str.3d.: ”Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu”. Santuoka sudaroma : • Civilinės metrikacijos įstaigoje (Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, specialiai tam pritaikytoje patalpoje2 ). • Bažnyčioje (Santuokos sudarymą bažnyčioje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.24, 3.25, 3.304str.) santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. Santuoka turi ir tam tikrus požymius. Jie būtų tokie: ◦ tokia vyro ir moters sąjunga yra ginama valstybės. Šis santuokos požymis reglamentuojamas Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje 16str.3d.: “Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė ir turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą.” Šio dokumento Lietuva įsipareigojo laikytis 1991m. kovo 12dieną. ◦ sąjunga grindžiama monogamijos principu; ◦ laisvanoriška sąjunga; ◦ lygiateisė sąjunga. “ Jie turi lygias teises tiek sudarydami santuoką, tiek gyvendami susituokę, tiek santuoką nutraukdami.”3 ◦ sudaroma laikantis tam tikrų valstybės nustatytų taisyklių; ◦ tikslas – sukurti šeimą; ◦ sudaroma neapibrėžtam laikui ir ne per atstovus. Kai kurie iš šių požymių yra būtinosios sąlygos, kurių reikia laikytis, kad santuoka nebūtų pripažinta negaliojančia. Taigi santuoka – tai dviejų žmonių (vyro ir moters) susitarimas gyventi kartu ir šį susitarimą įtvirtinantys civilinės metrikacijos įstaigoje. Norintieji susituokti asmeniškai raštu paduoda prašymą. Santuoka gali būti sudaroma ir bažnyčioje, tačiau šis apsisprendimas priklauso nuo abiejų žmonių. Taip pat reikia paminėti, kad prieš sudarant santuoką turi būti įvykdytos santuokos sudarymo sąlygos. Paduodant prašymą civilinės metrikacijos įstaigoje, prašyme būsimieji sutuoktiniai turi patvirtinti, kad Civiliniame kodekse pateiktos sąlygos yra įvykdytos. Santuokos sudarymo sąlygos ir dar keli pagrindai gali būti priežastimi santuoką pripažinti negaliojančia. II. Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata Santuokos negaliojimas – tai panaikinimas teismine tvarka subjektyvinių šeiminių teisių ir pareigų tarp asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia kaip sudaryta nesilaikant įstatymų nuostatų jos sudarymui sąlygų ir tvarkos. Įregistruota santuoka laikoma galiojančia tol, kol teismo tvarka bus pripažinta negaliojančia. Pagrindus, kuriems esant santuoka pripažįstama negaliojančia, galima skirstyti į tris grupes ( LR CK 3.37str.1d.): 1. santuoka negalioja, jeigu buvo pažeistos materialiosios jos sudarymo sąlygos (3.12- 3.17str., 3.40str.); 2. vieno sutuoktinio nepranešimas kitam apie tai, jog serga venerine liga / AIDS ( LR CK 3.21str.3d.); 3. fiktyvi santuoka (LR CK 3.39str.). Taigi santuoka pripažįstama negaliojančia, kai teismas nusprendžia, kad buvo pažeistas vienas iš pagrindų. Tai yra tam tikri principai, kurių reikia laikytis ir moraliniu, ir teisiniu požiūriu. Kai kuriuos iš šių principų reglamentuoja ir Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis įstatymas. Toliau plačiau aptarsiu minėtuosius pagrindus. III. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai 3.1. Santuokos sudarymo sąlygos Prieš sudarant santuoką turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, o esant pažeistoms šioms sąlygoms teismas gali santuoką pripažinti negaliojančia: - Skirtinga lytis (CK 3.12str). Santuoką leidžiama sudaryti tik skirtingos lyties asmenims, tai yra vyrui ir moteriai. Šis reikalavimas grindžiamas moralinėmis, tradicinėmis pažiūromis į šeimą. Nors kai kuriose valstybėse jau yra leista tuoktis ir skirtingos lyties asmenims. Tokia santuoka įteisinta Danijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kai kuriose kitose Vakarų valstybėse. Šiuolaikinės medicinos pagalba galima pakeisti lytį, tačiau pagal LR įstatymus sudarant santuoką reikia vadovautis tuo, kokia lytis buvo žmogui gimus. - Savanoriškumas (CK 3.13str., 3.40str). Tai vienas iš santuokos minėtų požymių. Santuoka sudaroma tik moters ir vyro laisva valia. Šioje sąlygoje išreiškiamas asmens laisvės principas: “ Žmogaus laisvė neliečiama”4, “Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu”5, “Santuoka gali būti sudaryta tik laisvu ir visišku besituokiančiųjų sutikimu.”6 Santuoka gali būti nutraukta, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesuprato savo veiksmų prasmės ir nagalėjo jų valdyti (nors teismo nėra pripažintas neveiksniu). Prie to priskiriamas apsvaigimas nuo alkoholio, nuo narkotikų ar panašiai. Be to ir dėl senatvės asmuo galėjo nesuprasti savo veiksmų – žinoma tokia santuoka taip pat gali būti pripažinta negaliojančia pareiškus ieškinį. CK 3.40str.2dalyje komentuojama, kad santuoka gali būti nutraukta, jei asmuo buvo priverstas (pvz., šantažas) sudaryti santuoką, jam buvo grasinama (fiziškai, psichiškai paveikiamas žmogus) ar apgaulės būdu. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta klaida kaip santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindas. Klaida turi būti esminė, tai yra, kad suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl: 1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas; 2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą. - Santuokinis amžius ( CK 3.14str.). “Vyrai ir moterys, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių ribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą.”7 Santuokinis amžius yra 18 metų. Šis amžius siejamas su pilnametyste atsižvelgiant į moralinius ir medicininius sumetimus. Teisiniu požiūriu asmuo sulaukęs 18 metų yra pilnametis, o tai reiškia, kad įgyja visišką civilinį veiksnumą (gali pats atsakyti už savo veiksmus) – gali laisvai sudaryti santuoką. Tačiau esant svarbioms priežastims (pvz.,nėštumas) teismo tvarka santuokinis amžius gali būti sumažintas, bet ne daugiau kaip trejais metais. Tik tokiu atveju leidžiama nepilnamečiams tuoktis. Teismas taip pat išklauso tėvų/globėjų nuomonę – kuri turi didelę reikšmę teismo sprendimui dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Taigi nepilnamečio, kuriam nustatyta tvarka nebuvo sumažintas amžius, sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. - Veiksnumas (CK 3.15str.). Asmuo, teismo pripažintas neveiksniu, negali išreikšti savo valios ir jo sudaryta santuoka prieštarautų jau minėtam savanoriškumo principui. Tačiau asmens pripažinimas neveiksniu sudarytos santuokos nedaro negaliojančios, išskyrus atvejus: “Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ieškinį, jeigu jis įrodo, kad santuokos sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.”8 - Draudžiama pažeisti monogamijos principą ( CK 3.16str.). Monogamijos principas yra vienas iš minėtų santuokos požymių. Nenutraukus pirmosios santuokos negalima sudaryti kitos. Vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių. - Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams. “Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviamas su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams su puseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais”9 Šių minėtų sutuoktinių kraujo giminystės santykių, taip pat jų įvaikinimo fakto konstatavimas yra absoliutus santuokos nagaliojimo pagrindas. Ir moraliniu, ir teisiniu požiūriu tokia santuoka negalima. 3.2. Nepranešimas apie ligą Sutuoktinių sveikata yra svarbus šeimos sukūrimo veiksnys, reikšmingas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų palikuonims. Todėl asmuo kuris serga tam tikra liga, kuri gali pakenkti sutuoktinių asmeniniam gyvenimui turi apie tai pasakyti kitam sutuoktiniui, kad nebūtų pagrindo pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis serga AIDS arba venerine liga ir nepranešė apie tai būsimajam sutuoktiniui prieš sudarant santuoką, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia. Tačiau to reikalauti gali tik sąžiningas sutuoktinis (nuo kurio faktai buvo nuslėpti). Jeigu asmuo įrodo, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, kad serga tokia liga, tokiu atveju teismas santuokos nepripažįsta negaliojančios. 3.3. Fiktyvi santuoka Santuoka sudaroma dviejų žmonių, kurių tikslas – sukurti šeimą. Tai yra vienas iš santuokos požymių. O jeigu santuoka sudaroma neturint tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių, tokia santuoka yra fiktyvi. Tai tik išorinė santuokos forma, neturinti turinio – santuokos imitavimas. Šiuo atveju santuoka neišreiškia tikrosios sutuoktinių valios. Tikroji jų valia tokiu atveju susijusi su kitais tikslais. Santuokos institutas naudojamas siekiant tam tikrų neteisėtų tikslų, teisių, kurių be santuokos nebūtų galima turėti, įgyti (pvz., santuoka sudaroma, kad būtų gauta pilietybė). Santuokos imitavimas gali būti abipusis (abu sutuoktiniai neketina kurti šeimos, santuoką sudarė savais tikslais) arba vienpusis (sąžiningojo sutuoktinio tikslas sukurti šeimą, o kito tikslas ne šeimyniniai santykiai – santuoką sudaro apgaudinėdamas). Jei buvo sudaryta fiktyvi santuoka, tačiau jos metu gimė abiejų sutuoktinių vaikas – vadinasi atsirado šeimyniniai santykiai ir tokios santuokos jau negalima pripažinti fiktyvia. Taigi esant šiems pagrindams, nesilaikant įstatymų numatytų taisyklių, santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas. Tokios bylos nagrinėjamos ieškinio teisena. Santuokos negaliojimo pagrindai yra įvairūs – vienais atvejais pažeidžiamas tik privatus, kitais – tik viešasis interesas, tad vienu atveju ginamas privatus, kitu – viešasis interesas. Todėl teisinį interesą reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia gali turėti ne tik sutuoktinis, bet ir kiti privatūs asmenys arba valstybė. IV. Ieškinio pareiškimas Kaip jau buvo minėta, santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas. Su ieškiniu į teismą gali kreiptis ne kiekvienas asmuo. Kiekvienu skirtingu atveju pareikšti ieškinį gali skirtingi asmenys. Manau ši lentelė padės aiškiau suprasti ieškinio pareiškimo sistemą: Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai Turi teisę pareikšti ieškinį Dėl grasinimo, prievartos, Sutuoktinis, prokuroras. Jeigu sutuoktinis, apgaulės, kitų valios trūkumų. neišreiškęs savo tikrosios valios, yra ne- Savanoriškumas (3.13, 3.40) pilnametis, ieškinį gali pareikšti jo tėvai, globėjai, rūpintojai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Asmuo nėra sulaukęs santuokinio 1) Nepilnametis sutuoktinis, jo tėvai, amžiaus ir nėra leidimo santuo- globėjai/rūpintojai, valstybinė vaiko kai sudaryti. teisių apsaugos institucija, prokuroras. Santuokinis amžius (3.14) 2) Pats sutuoktinis sukakus 18m. Asmens neveiksnumas. Neveiksnaus sutuoktinio globėjas, pro- Veiksnumas (3.15) kuroras, bet kuris kitas asmuo. 1) Asmuo yra kitoje santuokoje ir jos nenutraukęs. Sutuoktinis, prokuroras ar bet kuris Monogamijos principas (3.16) asmuo, kurio teisės pažeistos. 2) Pažeistas giminystės principas (3.17) Nepraneštas ligos faktas Sutuoktinis (3.21str.3d.) Santuokos fiktyvumas Vienas iš sutuoktinių, prokuroras. (3.39str.) Pavyzdys: ieškovas nurodė, kad 1996 m. liepos 20d. jo motina A.A., gydydamasi ligoninėje, sudarė bažnytinę santuoką su A.B. Mano, jog ši santuoka sudaryta be tikslo sukurti šeimą. 1996m. liepos 29d. jo motina mirė. Todėl ieškovas prašė teismą tą santuoką pripažinti negaliojančia dėl jos fiktyvumo. Teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad LR santuokos ir šeimos kodekso 48str.1dalis numato, jog reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl jos fiktyvumo turi teisę prokuroras, o tais atvejais, kai tik vienas iš sutuoktinių sudarė santuoką, neketindamas sukurti šeimos, tokį reikalavimą gali pareikšti taip pat antrasis sutuoktinis.10 V. Lietuvos Statutai ir LR santuokos ir šeimos kodeksas Kaip pirmuosius Lietuvos teisės šaltinius, pirmuosius kodifikuotus teisės rinkinius, reikėtų paminėti Lietuvos Statutus. Pagal Lietuvos Statutus santuoka pasibaigdavo: 1) vienam arba abiem sutuoktiniams mirus; 2) nutraukiant santuoką, vienam arba abiem sutuoktiniams reikalaujant, tai yra ištuokiant; 3) panaikinant santuoką, pripažinus ją neteisėta – tai yra išskiriant. Atsižvelgiant į darbo temą mums tinka trečiasis teiginys – santuokos pripažinimas neteisėta. Statutuose rašoma, jog santuoka pripažįstama negaliojančia: jeigu santuoka buvo sudaryta esant tam tikrų iš anksto įstatymų numatytų jai sudaryti kliūčių, kurios egzistavo iki santuokos arba santuokos sudarymo momentu. Tos kliūtis išreikštos kaip santuokos sudarymo sąlygos. Lietuvos Statutai numato dvejopas sąlygas santuokai sudaryti. Vienos apbūdina pozityvius reikalavimus susituokiantiesiems. Kitos, išreikštos negatyviai, numato aplinkybes, kurios paprastai vadinamos kliūtimis sudaryti santuoką. Pozityvūs reikalavimai: 1) Per jaunas susituokiančiųjų amžius (SŠK – Santuokinis amžius). Santuokinių santykių dalyvių amžius buvo glaudžiai susietas asmens lytimi ir skirtingomis lyčių funkcijomis. Ano meto supratimu buvo svarbus fizinio ir lytinio subrendimo požymis – gebėjimas pratęsti giminę. Taigi 1588m. Lietuvos Statute moters santuokis amžius buvo nustatytas 13metų. Pirmajame ir Antrajame – 15metų. Vyrui leista tuoktis sulaukus 18metų. Dabartiniame SŠK santuokinis amžius ir vyro, ir moters yra 18m. Abu sutuoktiniai turi lygias teises, jų tikslas kurti šeimyninį gyvenimą. 2) Normali susituokiančiųjų psichikos būklė (SŠK – Veiksnumas). Pagal veiksnumą Lietuvos Statutai asmenis skirstė į sveikus ir nesveikus. Nesveiki dar buvo papildomai dalomi į nesveikus dėl bendro susirgimo arba “negaluojančius” bei turinčius fizinių trūkumų asmenis ir, antra, į psichiškai nesveikus asmenis. Negaluojančių asmenų teisės nebuvo ribojamos. 3) Nebuvimas sutikimo tuoktis (SŠK – Savanoriškumas). Sulaukusio sutuoktinio amžiaus ir psichiškai sveiko vyro valia sudaryti santuoką nebuvo varžoma. Teisė nevaržomai susituokti galutinai įtvirtinta 2-jame ir 3-jame Lietuvos Statutuose. Tėvai ar globėjai negalėjo uždrausti sudaryti santuoką, tačiau turėjo galimybę sudaryti kliūtis neduodami dukrai kraičio, o globėjai – merginą nušalinti nuo jos dalies, jeigu ji tekėtų už žemesnio luomo asmens. Kliūtys sudaryti santuoką (negatyvios aplinkybės): 1) Kraujomaiša (SŠK – Draudimas tuoktis artimiems giminaičiams). Buvo draudžiama ne tik artimų giminių santuoka, bet ir asmenų, susijusių artimais svainystės ryšiais. 2) Nusikaltimo padarymas. Dabartiniame SŠK nusikaltimo padarymas aiškinamas kaip esminė klaida. 3) Buvimas kitoje santuokoje (SŠK – Monogamijos principas). 4) Nevienoda religija. Krikščionybę išpažįstančio asmens santuoka su ne krikščionimi buvo draudžiama. Dabartiniame SŠK tokios sąlygos nėra. Taigi panašumų yra tarp LR SŠK ir Lietuvos Statutų akcentuojamų pagrindų, kuriuos pažeidus santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (neteisėta). Statutuose pabrėžiami tie dalykai, kurie buvo aktualūs tame laikmetyje, koks visuomenės požiūris į šeimą ir šeimyninį gyvenimą. Išvados Iš šio darbo galima daryti tokia išvadas: 1) Santuokos negaliojimas – santuokos pripažinimas neteisėta, tai yra ją sudarant buvo pažeistos santuokos sudarymo sąlygos. 2) Santuoką teismas pripažins negaliojančia, jei bus pažeisti tokie pagrindai: - susituoks tos pačios lyties atstovai. - santuoka bus sudaryta ne laisva valia, taip pat jei santuokos metu paaiškės, jog vienas iš sutuoktinių serga tokiomis ligomis, dėl kurių neįmanomas normalus šeimos gyvenimas arba sutuoktinis yra teistas už sunkų nusikaltimą. - nepilnamečio santuoka be svarbių priežasčių. - neveiksnaus asmens sudaryta santuoka, jei tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. - draudžiama sudaryti kitą santuoką, jei ankstesnioji nenutraukta. - negali sudaryti santuokos artimi giminaičiai. - nepranešimas, jog serga AIDS arba venerine liga. - jei bus sudaryta fiktyvi santuoka. 3) Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia kreipiamasi su ieškiniu į teismą. Kas gali pareikšti ieškinį priklauso nuo to, kokie buvo pažeisti santuokos sudarymo pagrindai. 4) Tarp LR SŠK ir Lietuvos Statutų yra išlikę panašumų. Įstatymų leidėjai leisdami įstatymus pirmiausia atsižvelgia į visuomenės moralinį ir teisinį požiūrį į santuoką, šeimą, šeimyninį gyvenimą. Taigi aiškinami tie santuokos nutraukimo pagrindai, kurie svarbūs kiekvienu laikotarpiu. Literatūra: Norminė 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1993.  2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Žin., 2000. Nr. 74 3. Civilinės metrikacijos taisyklės. 2001. Nr. 129 Bendroji 1. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. III Knyga: Šeimos teisė. Justitia. Vilnius, 2002. 2. Lietuvos teismų praktika Specialioji 1. V.Andriulis ir kt. Lietuvos teisės istorija. Justitia. Vilnius, 2002. 2. Žmogaus teisės: Jungtinių Tautų dokumentai. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras. 2000.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!