Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys

Lietuvos valstybei ir jos tautai, savo gyvenimą grindžiančiai demokratiniais teisės principais, svarbiausio dokumento – Lietuvos Respublikos Konstitucijos – 28 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė įgyvendinti savo teises ir naudotis laisvėmis, bet tai privaloma daryti laikantis valstybės įstatymų ir nepažeidžiant kito asmens teisių bei laisvių. Tačiau naivu būtų manyti, kad realiame gyvenime visi asmenys, įgyvendindami savo teises, siekdami sau naudos(materialios ar nematerialios), vienaip ar kitaip elgdamiesi įvairiose gyvenimo situacijose visuomet pagalvos, ar savo veiksmais nesusiaurina kito asmens teisių ir ar nepadaro žalos. Taip galėtų būti tik idealiame gyvenime, nes neįmanoma, o daug dažniau ir nenorima apie tai susimąstyti. Todėl teisių pažeidimų neišvengiama. O tam, kad būtų apgintos pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės, egzistuoja Civilinės atsakomybės institutas. Šio instituto svarbos neįmanoma nepabrėžti: jo dėka nukentėjusioji šalis sužino, kaip apginti savo pažeistas turtinio pobūdžio teises, o pažeidusioji tas teises šalis – kokios sankcijos laukia už žalingą kito asmens atžvilgiu veiką. Savo darbe noriu pakomentuoti civilinės atsakomybės sampratą ir jos rūšis.
Civilinės atsakomybės samprata, jos skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės paskirtis.
Teisės aktai, reguliuojantys civilinę atsakomybę. Teisės šaltinių vystymo tendencijos.
Civilinės atsakomybės formos: pareiga atlyginti žalą, nuostolius, pareiga mokėti netesybas. Netesybų ir nuostolių santykis.
Civilinės atsakomybės rūšys ir sankcijos.
Deliktinė ir sutartinė civilinė atsakomybė. Dalinė ir solidari atsakomybė. Pagrindinė ir papildoma (subsidinė) atsakomybė. Ribota ir visiška atsakomybė. Atsakomybės padidinimas ar sumažinimas. Tiesioginė ir netiesioginė (regresinė) atsakomybė.
Žmogaus ar bet kurio kito teisės subjekto teisinę padėtį apibrėžia subjektiškumas. Tai individui tenkanti teisių ir pareigų visuma. Subjektiškumas reiškia:
1) Galimybę naudotis teikiamomis teisėmis. Teisės – tai asmeniui tenkančios galimybės pozityviai naudotis jam prieinamais dalykais savo naudai, taip pat teisė reikalauti iš kitų asmenų nesiaurinti šių galimybių (nevaržyti teisių), neužkirsti kelio arba netrukdyti jų įgyvendinimui (nepažeisti teisių).
2) Būtinumą laikytis nustatytų reikalavimų. Tai asmeniui tenkančios pareigos, kai jis kitų asmenų atžvilgiu privalo elgtis taip pat – nevaržyti ir nepažeisti jų teisių.
3) Galimybę gauti savo...

Daugiau informacijos...