Sandorių negaliojimo pagrindai

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS TEISĖS KATEDRA Sandorių negaliojimo pagrindai S130B258 STUDIJŲ MODULIO CIVILINĖ TEISĖ Referatas Vadovas: Andrius Kazakevičius Atliko: VEV 5/1 gr. studentė: Edita Čiučkaitė Kaunas, 2006 Įžanga Šio darbo tikslas – paanalizuoti praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai asmens daiktas (be jo valios ir žinios) perleidžiamas keletą kartų asmenims, o vėliau, pirminį sandorį pripažinus negaliojančiu, griaunama visa sandorių grandinė, pabandyti nustatyti daiktinių teisinių (vindikacinio ieškinio) ir prievolinių teisinių (ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) pažeistų teisių gynimo būdų santykį, apžvelgiant susiformavusią ir naujai formuojamą teismų praktiką šioje srityje. Pastaruoju metu teorijoje ir praktikoje ypač aktualus tapo klausimas dėl mokesčių administratoriaus teisės pripažinti sandorius negaliojančiais savo iniciatyva. Daugėja atvejų, kai sandoriai, sudaromi norint pagrįsti deklaruojamas fizinių asmenų pajamas brangiam turtui įsigyti, sandoriai dėl ilgalaikio materialaus turto įsigijimo, kuriam pritaikyta investicija, taip pat prekių ir paslaugų pirkimo sandoriai, dėl kurių įmonė gauna teisę susigrąžinti iš biudžeto pridėtinės vertės mokestį, yra pripažįstami niekiniais mokesčių administratoriaus iniciatyva. Sandorių negaliojimo pagrindai Sandorių reikšmė ir jų negaliojimo priežastys Sandoriai - fizinių asmenų ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tai yra teisiniai veiksmai tam tikram tikslui pasiekti. Sandoriai turi svarbią civilinę teisinę ir socialinę ekonominę reikšmę, nes tai labiausiai paplitęs pagrindas atsirasti turtiniams ir neturtiniams teisiniams santykiams. Kalbant apie sandorius, paminėtina, jog daugelis sandorio sąvoką painioja su sutartimi. Tačiau iš tiesų sutartis yra tik viena iš sandorio rūšių, tiesa, Iabiausiai paplitusi. Ja įforminami t1lrliniai ir tam tikri neturtiniai teisiniai santykiai tarp fizinių ir juridinių asmenų. Sutartys sudaromos civilinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, pakeisti arba nutraukti. Taigi kiekviena sutartis yra sandoris, tačiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Tiktai dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai visada yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai. • Atkreiptinas dėmesys, kad sutartims kaip vienai iš sandorių rūšių, yra taikomos visos bendros sandorių nuostatos, įskaitant ir sandorių negaliojimo pagrindus ir pasekmes. Kaip minėta, sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Todėl sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią: valia turi būti išreiškiama įstatymų nustatyta forma, išorinė valios išraiška turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Valios išraiška yra svarbiausias sandorio elementas – jeigu valios išraiška neatitinka jos tikrojo turinio, sandoris gali būru pripažįstamas negaliojančiu. Todėl nagrinėdami bylą teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo aiškintis, ko buvo siekiama sudarant sandorį, t.y. kokia buvo tikroji šalių valia. Be valios, valios išraiškos, kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, turinys, kurį sudaro išreiškiant valią nustatytos sandorio sąlygos, ir forma. • Pažymėtina, jog visi sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus, priešingu atveju sandoris laikomas negaliojančiu. Kitaip tariant, kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos: 1. Sandorį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą teisnumą. 2. Sandorio turinys turi atitikti įstatymuose numatytus reikalavimus. 3. Sandorio dalyvių valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią. 4. Sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma. Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Negaliojančiu laikomas toks sandoris, kuris, pažeidus įstatymo reikalavimus, nesukelia teisinių pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, sudarydami sandorį. Negaliojantis sandoris iš esmės nėra sandoris. Tai, kad sandorių negaliojimo pagrindus ir tokių sandorių pasekmes reglamentuoja atskiri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso skyriai, tik patvirtinta, jog siekis apsaugoti sandorio šalis ir užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, išreiškiamas per sandorių negaliojimo institutą, yra gana svarbus Lietuvos civilinėje teisėje. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai Negaliojantys sandoriai yra dviejų rūšių: niekiniai ir nuginčijami. Negaliojančio sandorio rūšis priklauso nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį dar reikia pripažinti negaliojančiu. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoriu gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Taigi niekiniai yra tokie sandoriai, kurie pažeidžia teisės reikalavimus. Kitaip tariant, tokius sandorius draudžia įstatymai, todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Ir nors šalys niekinį sandorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, t. y. jo sudarymą patvirtinti savo parašu, bet teisinės reikšmės toks šalių patvirtinimas neturi. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios: pagal CK 1. 78 str .5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu. Jeigu suinteresuoto asmens reikalavimo nėra, teismas negali savo iniciatyva pripažinti sandorio negaliojančiu. Ir nors šie sandoriai taip pat pažeidžia teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, sandorio dalyviai jų gali neginčyti. Be to, nuginčijami sandoriai pažeidžia ne viešuosius interesus, imperatyvias teisės normas, o tik tas teises, kuriomis disponuoja atitinkami asmenys. Todėl šių sandorių galiojimas priklauso nuo jų valios. Niekinių sandorių pagrindai CK 1.78 str. 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad sandoris gali būti laikomas niekiniu tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Pavyzdžiui, CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose įsakmiai nustatyta, kad čia reglamentuojami sandoriai (t. y. Prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) yra niekiniai. CK 1.86 str. 1 dalyje (tariami) ir 1.87 straipsnyje (apsimestiniai) nurodyti sandoriai, nors ir neapibūdinami kaip niekiniai (tik nustatyta, kad jie negalioja), taip pat laikytini niekiniais. Atsižvelgiant į tai, toliau straipsnyje bus aptariami atskiri CK nustatyti niekinių sandorių pagrindai. Sandoriai, prieštaraujantys imperatyviai teisės normai Kaip minėta, CK 1.80 str. 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Imperatyvios teisės normos yra tokios normos, kurios yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti. Imperatyvios įstatymo normos būdingos konstitucinės, administracinės, finansų ir baudžiamosios teisės šakoms. Civilinėje teisėje dominuoja dispozityvios teisės normos, o imperatyvių yra nedaug, tačiau jas galima pažinti iš to, ar įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai, prieštaraujantys normai, turi būti niekiniai. Paprastai tai išreiškiama tiesiogine nuostata, kad tam tikri sandoriai negalioja. Kartais imperatyvias teisės normas galima nustatyti ir iš jose aiškiai išreikštų draudimų: vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „negalima“. Tačiau šiais atvejais reikia gerai išsiaiškinti, ar sandorio prieštaravimo tokiai normai padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Pavyzdžiui, CK 6.346 str. 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas „neturi teisės“ disponuoti turtu, tačiau tai dar nereiškia, kad šiai nuostatai prieštaraujantis sandoris negalioja (pavyzdžiui, jeigu daiktų įgijėjas yra sąžiningas). Jeigu neaišku, kokai CK norma yra imperatyvi, reikėtų vadovautis jos aiškinimo principais, nurodytais CK 1.9 str. 3 dalyje, t.y. svarbu nustatyti normos tikslus ir uždavinius, nes sandorių negaliojimas pagal komentuojamą straipsnį yra nukrypimas, šalių valios laisvės ir autonomijos principo išimtis. Todėl, aiškinant ir taikant sąvoką „imperatyvios teisės normos“, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius ir uždrausti jiems laisvai disponuoti savo galimybėmis, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokio turinio sandorius negaliojančiais. Antai vienoje civilinėje byloje, susijusioje su mainų sutarties ginčijimu, Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad civiliniai santykiai reglamentuoja vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitais CK 1.2 straipsnyje išvardytais principais. Su minimais principais sietini ir CK 6.396 straipsnyje nustatyti nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties dalyko reikalavimai. Teismai negarinėjamoje byloje laikė reikšminga aplinkybę, kad ginčijama mainų sutartimi atsakovas perleido tiek teisių į pastatus ir į žemės sklypą, kiek jų turėjo. Ieškovės teisinė padėtis ir jos turimų teisių bendrojoje dalinėje nuosavybėje į šiuos objektus turinys dėl to visiškai nepakito. Teismai padarė išvadą, kad ginčijama sutartis ieškovės interesų nepažeidė, nes imperatyvios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Turi būti pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją, konstatuoti formalų teisės normos pažeidimą, ginčijamo sandorio negaliojimą. Be to, teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi imperatyvi nuostata yra tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (kitaip negu esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip nustato imperatyvi teisės norma. Sandoriai, prieštaraujantys viešajai tvarkai Kitas sandorio pripažinimo niekiniu pagrindas – sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pagal CK 1.81straipsnį toks sandoris taip pat yra niekinis ir negalioja. Civilinėje teisės teorijoje nurodoma, kad viešajai tvarkai prieštarauja sandoriai, kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą, kuris sudaro visuomenės pagrindą. Teisingumo reikalavimą turi atitikti Lietuvos Respublikos Seimo priimami įstatymai, LR Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų išleidžiami kiti norminiai teisės aktai, teismų sprendimai. Teisingumu turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Viešąją tvarką nustato ir imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir ja remdamasis kiekvienas gali ginti savo teises. Sprendžiant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį, svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas i tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutarti ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3- 62/2003 m.). Teisingumo kriterijus yra ir moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Europos kultūroje geros moralės kriterijus yra dekalogo nuostatos. Geros moralės normos bendros daugumai normalios visuomenės žmonių, nesvarbu, kokios jie yra tautybės, politinių ar religinių pažiūrų, profesijos. Tokie sandoriai yra, pavyzdžiui, sandoriai, susiję su prostitucija, prekyba žmogaus organais bei audiniais ir pan. Tačiau, norint pripažinti sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 str.), reikia nustatyti, kokia moralė gera, kokia negera, įvertinti sandorį moralės atžvilgiu ir tik tada galima išspręsti sandorio galiojimo klausimą. Esant ginčui, tai gali padaryti tik teismas. Vienašališkai viena sandorio šalis negali nustatyti, kokia moralė gera, geras ar negeras moralės atžvilgiu sandorio turinys, ir pripažinti sandorio negaliojančiu. Apibendrinant galima teigti, kad prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas, nors galimi atvejai, kai galiojantys įstatymai įsakmiai nedraudžia atlikti tam tikrų veiksmų, bet jeigu tokie veiksmai pažeidžia viešąją tvarką, tai sandoriai pripažįstami negaliojančiais. Prie tokių priskiriami sandoriai, kurių turini sudaro nusikaltimas, nepranešimas apie padarytą nusikaltimą, nusikaltimo pėdsakų slėpimas. Viešąją tvarką pažeidžia ir sandoriai, kuriais įsipareigojama padaryti civilinių teisių pažeidimą, išvengti mokesčių, pagal kuriuos perkamos ar parduodamos pareigybės, lengvatos, licencijos, kurie varžo prekybos laisvę (riboja konkurenciją), kurie įpareigoja sudaryti fiktyvią santuoką, įpareigoja tėvus atsisakyti su vaikais susijusių teisių ar pareigų ar kurie kenkia Lietuvos Respublikos interesams (t.y. tokie, kurių tikslas – remti priešišką kitų valstybių veiklą prieš Lietuvos Respubliką) . Tariamieji sandoriai Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris taip pat negalioja (CK 1.86 str.) ir yra niekinis. Toks sandoris dar vadinamas fiktyviu arba tariamu. Jis turi paslėptą šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Sandoris, kuriuo siekiama neteisėtų tikslų, gali užtraukti jį sudariusiems asmenims viešosios teisės (administracinės, baudžiamosios) nustatytą atsakomybę. Kalbant apie tariamus sandorius, svarbu atskirti juos nuo sandorių, sudarytų dėl suklydimo (aptariama toliau): tariamo sandorio šalių valia visais atvejais išreiškiama nedviprasmiškai – tokį sandorį šalys sudaro tik dėl akių. Taigi tariamo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia skurti jokių teisnių padarinių, t.y. ji sandorį sudarė tik dėl akių, negalima pripažinti, jog ji suklydo, nes šiuo atveju jokios suklydimo nėra. Ir atvirkščiai, jeigu šalis manė sudaranti tikrą, o ne fiktyvų sandorį, tačiau suklydo dėl to sandorio esmės, tai tokiu atveju negalima pripažinti, jog buvo tariamas sandoris. Suklydus, kitaip nei tariamo sandorio atveju, šalis, sudarydama sandorį, siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, tačiau suklysta dėl tam tikrų esminių to sandorio elementų. Aiškinant ir taikant CK 1.86 straipsnį, svarbi dar viena aplinkybė – tariamo sandorio įtaka sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas. Šalys, sudarydamos sutartį, savo laisva valia nulemia sudaromos sutarties turinį, savo teises bei pareigas ir tik sutarties šalims yra žinomi tikrieji jų ketinimai. Aplinkiniams tikroji šalių valia gali ir nebūti žinoma. Kadangi sutarties šalys neveikia izoliuotai, neretai sudarytos sutarties pagrindu atsiranda jos šalių santykiai su trečiaisiais asmenimis. Tretieji asmenys, žinodami sutarties sudarymo faktą, turi teisę manyti, jog sutarties šalių tikrieji ketinimai atitinka sutarties prigimtį ir turinį. Nežinodami tikrųjų sutarties šalių ketinimų, tretieji asmenys tegali vadovautis objektyvia išorine šalių valios išraiškos forma. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – tokiais atvejais reikalauja ginti sąžiningų trečiųjų asmenų teises ir interesus. Tai ypač svarbu, kai sutartis sudaroma notarine forma ir įregistruojama viešame registre. Sutarties patvirtinimas notarine forma tretiesiems asmenims duoda pakankamą pagrindą protingai manyti, jog sutarties šalims buvo išaiškinta sudaromos sutarties esmė ir reikšmė, jų teisės ir pareigos. Notarine tvarka sudarytos, pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties įregistravimas viešame registre reiškia, kad tretieji asmenys nekilnojamojo daikto savininku pagrįstai gali laikyti apdovanotąjį. Tai reiškia, kad tariamo sandorio šalys negali panaudoti tariamo sandorio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis ir negali ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių, kurias pastarieji įgijo patikėję tariamo sandorio buvimu. Šis principas sąžiningiems įpėdiniams. Todėl sąžiningų trečiųjų asmenų teisės, t.y. asmenų, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių padarinių, įgytos sutarties, kuri jos šalių ginčijama kaip tariamas sandoris, pagrindu, turi būti gerbiamos, paisomos ir pripažįstamos. Be to, konstatuoti, jog sandoris buvo tariamas galima tik konstatavus, jog nė viena sandorio šalis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių. Apsimestiniai sandoriai Ketvirtas niekinio sandorio pagrindas – sandorio sudarymas kitam sandoriui pridengti, kitaip dar vadinamas apsimestiniu sandoriu. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, tad teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Jeigu sandoris apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Tai reiškia, jog toks sandoris vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Sandorio negaliojimo dėl jo ,,apsimestinumo“. pobūdžio pripažinimo taisykles pakankamai aiškiai nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje civilinėje byloje (Nr. 3K -3-1443/ 2002 m.): ,,žemesnės instancijos teismai nustatė aplinkybes, kad šalys siekė vieną turtą iškeisti į kitą, o tai įformino pajaus perleidimu ir pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutartys, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, buvo mainai, o ne vien perleidimas ir pirkimas - pardavimas. Pagal nustatytas aplinkybes teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius. Ieškininių reikalavimų pagrindą sudarė tai, kad ieškovas neketino sudaryti savo buto pirkimo-pardavimo sutarties, o norėjo sudaryti mainų sutartį. Teismai šias aplinkybes nustatė, todėl vietoj pirkimo-pardavimo sutartį reguliuojančių normų turėjo būti taikomos taisyklės, reguliuojančios tą sandorį, kurį šalys iš tikro turėjo galvoje. Šalys iš tikro ketino ir įvykdė apsikeitimą turtu. todėl nebuvo pagrindo pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Apsimestinio sandorio negaliojimo atveju negalioja apsimestinis sandoris, tačiau galioja tas sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Tai yra specialios apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmės – taikymas šalių santykiams taisyklių, liečiančių tą sandorį, kurį šalys iš tikro turėjo galvoje. Šiuo atveju buto pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas vietoj mainų sutarties. Kadangi šalys siekė sudaryti mainų sutartį, o perleisdami pajų į statomą Kaliningrado srityje butą ir butą Klaipėdoje nuosavybėn realiai mainus įgyvendino, tai, taikant Civilinio kodekso taisykles, vietoj laikomo negaliojančiu apsimestinio sandorio turėjo būti laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo“. Sandoriai, sudaryti Nesilaikant formos reikalavimų Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (niekinį) tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Ši nuostata išplaukia iš sutarčių laisvės principo, pagal kurį šalys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai. Taigi sandoris negalioja, pavyzdžiui, dėl rašytinės formos nesilaikymo tik jeigu tai įsakmiai nurodyta įstatymuose. CK 6.79, 6.91, 6.99 straipsniuose įsakmiai nustatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas laidavimo, garantijos ir rankpinigių sandorius daro negaliojančius. Taip pat sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą (CK 2.138, 3.103 str. Ir kt.) ir kurie sudaryti jos nesilaikant, yra niekiniai ir negalioja. Kita vertus, CK 1.93 str. 6 dalyje numatyta išimtis, kai sandorio, kuriam įstatymas nustato privalomą rašytinę formą, sudarymo ir įvykdymo faktus galima įrodinėti ir liudytojų parodymais, jeigu to reikalauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. • Pavyzdžiui, sandorio sudarymo faktą patvirtinantys įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės arba atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu. Nuginčijamų sandorių pagrindai Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kitaip nei niekinių sandorių atveju, gali pareikšti tik įstatymų nurodytas asmuo. Tai gali būti sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises pažeidžia toks sandoris. Be to, šiuo atveju šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį ir patvirtinti. Tačiau tuomet patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant juridinių asmenų teisnumą CK 1.82 straipsnis reglamentuoja sandorių, sudarytų pažeidžiant juridinių asmenų teisnumą, pripažinimą negaliojančiais. Juridinio asmens teisnumui prieštarauja sandoriai, kurie neatitinka jo steigimo dokumentų (steigimo sutarties, įstatų) nuostatų, nustatančių juridinio asmens paskirtį, apibrėžiantys jo sudaromus sandorius, nustatantys asmenis, turinčius teisę sudaryti sandorius. Sandorius, kurie prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentus, galima pripažinti negaliojančiais, jeigu juridinio asmens kontrahentas (kita sandorio šalis) buvo nesąžiningas, t.y. žinojo, kad juridinis asmuo neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio. Kadangi sąžiningumas preziumuojamas, tai juridinio asmens kontrahento nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, kuris ginčija sudaryto sandorio teisėtumą. Beje, tai, kad juridinio asmens steigimo dokumentai yra viešai paskelbti, nėra pagrindas pripažinti juridinio asmens kontrahentą nesąžiningu. Teisę pareikšti ieškinį nuginčyti tokį sandorį turi teisę juridinio asmens steigėjas, juridinio asmens dalyviai. • Pažymėtina, kad kai juridinis asmuo neregistruotas, iš tokio sandorio teisę ir pareigų atsiranda jį sudariusiam asmeniui. Jeigu nėra sukčiavimo, tai kad ir kaip vadintųsi, toks asmuo pagal sudarytą sandorį yra atsakingas pats, kaip asmuo, išreiškęs valią sudaryti sandorį. Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens įregistravimo, šiuos sandorius sudarę asmenys atsako solidariai, jeigu įregistruotas juridinis asmuo neprisiima prievolių pagal tuos sandorius. Sandoris, kurio dalykas yra licencijuojama veikla, pagal CK 1.80 straipsnį negalioja, jeigu jį sudaręs asmuo neturi tokios veiklos licencijos, nes teisės normos, reglamentuojančios licencijuojamą veiklą, yra imperatyvios. Tačiau pagal tokį sandorį, sudarytą juridinio asmens, neturinčio savo veiklos licencijos, teisės ir pareigos tenka jį sudariusiam fiziniam asmeniui, jeigu nėra licencijuojama pati sandorio turinį sudaranti veikla. Sandoriai, sudaryti neveiksnių asmenų CK 1.84 straipsnis reglamentuoja neveiksnių fizinių asmenų sudarytą sandorių pripažinimą negaliojančiais. Pagal CK 2.7 str. 1 dalį už nepilnamečius jų vardu sandorius sudaro tėvai ar globėjai. Pagal šiuos sandorius atsako nepilnamečio įstatyminiai atstovai, jeigu neįrodo esą nekalti. Nepilnamečiai iki 14 metų laikomi neveiksniais, nes jie nėra pakankamai subrendę ir negali priimti apgalvotų valinių sprendimų. Jie gali sudaryti smulkius buitinius sandorius susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat disponuoti tėvų, globėjų ar kitų asmenų jiems asmeniškai perduotais pinigais, gautu už atliktą darbą atlyginimu. Visi kiti nepilnamečių sandoriai negalioja. Negalioja sandoriai, sudaryti fizinių asmenų, kuriuos teismas pripažinęs neveiksniais dėl ligos ar silpnaprotystės, nes jie adekvačiai nesuvokia juos supančio pasaulio ir jų valios išraiška neturi teisinės reikšmės. Reikalavimą pripažinti tokius sandorius negaliojančiais gali pareikšti tik neveiksnaus asmens pagal įstatymą arba prokuroras. Tokio reikalavimo negali apreikšti veiksnioji šalis, nes jos valios išraiška neturi trūkumų. Neveiksnios sandorio šalies atstovas gali patvirtinti nepilnamečio iki 14 metų ar neveiksnaus asmens sudarytą sandorį. Todėl šie sandoriai nelaikomi niekiniais. Fiziniai asmenys, kurių veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat turi teisę sudaryti tik smulkius buitinius sandorius (CK 1.85 str.). Kitus sandorius jie sudaro rūpintojo sutikimu. Be pastarojo sutikimo jie neturi teisės perleisti ar suvaržyti nekilnojamųjų daiktų, disponuoti namų apyvokos daiktais, banko indėliais, gaunamu atlyginimu ir kita. Tokius sandorius, sudarytus be rūpintojo sutikimo, galima jo pareikalavimu pripažinti negaliojančiais. Reikalavimą pripažinti tokį sandorį negaliojančiu gali pareikšti taip pat ir prokuroras. Kita vertus, kadangi šių asmenų sudaryti be rūpintojo sutikimo sandoriai nėra niekiniai, tai rūpintojas gali pritarti jau sudarytam sandoriui, jeigu šis naudingas jį sudariusiam asmeniui. CK 1.88 straipsnis reglamentuoja ne visiškai veiksnių nepilnamečių sudarytų sandorių pripažinimą negaliojančiais. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų nėra visiškai veiksnūs, nors visus sandorius sudaro patys, tačiau svarbesnius (dėl turto, nesusijusios su jų gaunamomis pajamomis, perleidimu) jie sudaro tėvų arba rūpintojų sutikimu. Todėl pagal pastarųjų pareikštą ieškinį tokius sandorius galima pripažinti negaliojančiais. Jeigu toks ieškinys nepareiškiamas, sandoris lieka galioti. Be to, tėvai arba rūpintojai gali pritarti tokiam sandoriui. Sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą pagal CK 1.89 straipsnį (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), reikia įvertinti sudariusio sandorį asmens būseną sudarant sandorį, t. y. ar jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Sandorio pripažinimui negaliojančiu neturi reikšmės tokios būsenos priežastis. Tokia būsena gali būti dėl ligos, didelio susijaudinimo ar išgyvenimo padarinys. Tokių pačių padarinių gali sukelti alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių ir kitokių cheminių medžiagų vartojimas tiek paties ginčijamo sandorio teisėtumą asmens, tiek kitos sandorio šalies iniciatyva. Visais šiais atvejais nustačius, kad asmuo buvo tokios būsenos, jog negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Kiti asmenys negali pasinaudoti sudariusio sandorį asmens būsena, nesvarbu, kas ją sukėlė. Sandoriai, sudaryti dėl apgaulės, smurto ar ekonominio spaudimo Civilinio kodekso 1.91 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti tesimo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojimo klausimas yra vienas dažniausių teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35312002 m., teigiama, kad apgaulės sąvoka apibrėžtina remiantis teismų praktika ir teisės doktrina. Tiek teismų praktikoje, tiek Civilinio kodekso komentare (Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, Vilnius, 2001, p. 203 ir 204) apgaule pripažįstama sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis, todėl tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies nesąžiningais veiksmais. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat apgaulė bus, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. CK 1.91 str. 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandori sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K -3-851/ 2001 m. , teigiama, kad apgaulės, t. y. asmens, veikiančio apgaulės įtakoje, valios defekto priklausomybė nuo kitų civilinių teisinių santykių dalyvių elgesio pobūdis, lyginant ją su suklydimu, už kuri atsakingas pats suklydęs asmuo, sąlygoja didesni apgaulės įtakoje veikusių asmenų interesų gynybos laipsni. Todėl skirtingai nuo suklydimo dėl sandorio sudarymo motyvų, sandorio šalies apgaulė dėl aplinkybių, esančių sandorio sudarymo motyvu, gali būti pagrindu pripažinti sandori negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001 m., panašiai teigiama: apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų ši sandori. Apgaulės turini sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutarti suformuojama kitos sandorio šalies ir / ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat apgaulė bus, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Teismų praktikoje suformuluota apgaulės samprata atitinka teisės doktrinoje pateikiamą apgaulės apibrėžimą. Jame apgaulė apibūdinama kaip

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!