Salomėjos Nėries gyvenimas

Salomėja Nėris (Bačinskaitė – Bučienė) gimė 1904 metais lapskričio 17 dieną. Kirkšų k. Vilkaviškio aps. valstiečio šeimoje. Jai jos gimtinė visada buvo miela, todėl Širvinta yra nekartą minima jos eilėrašiuose.
Salomėja augo prieštaringoje aplinkoje. Nors Bačinskų šeima gražiai sugyveno – nebuvo girdėti grubaus žodžio, vieni kitus vadindavo mažybiniais vardais, - tačiau tėvas ir motina buvo labais skirtingo būdo.
Tėvas, Simanas, - staigus,judrus, karšto temperamento,ambicingas ir išdidus, mėgo juokauti, pasilinksminti, iškrėsti pokštų. Jis buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socializmo idėjoms, todėl Salomėja Nėris paveldėjo iš apsišvietusio tėvo revoliucines dainas, - savarankišką būdą, atkaklų tiesos siekį. Tėvą poetė vertino kaip romantiką ir svajotoją, nepraktišką žmogų, kurio planai visada buvo gerokai didesni už galimybes. Jis visur norėjo pirmauti, išsiskirti iš kitų. Tėvas mokė visus savo keturis vaikus – Salomėja, Viktorą, Bronių ir Onutę. Ypač jis mylėjo Salomėją, kuri išvaizda buvusi tikras tėvas.
Simanas Bačinskas mirė 1933 metais. Poetė jautriai išgyveno tėvo mirtį.
Motina, Uršulė Žemaitytė – Bačinskaitė, priešingai buvusi nuolaidi, tyli ir nuolanki, nemėgo vaidų bei triukšmo, su visais maloni, vaišinga, darbšti, bet nrturėjo balsi šeimoje. Buvo rūpestinga ir mylinti motina. Iš motinos ji paveldėjo lietuvės valstietės širdies romumą, dvasinę ištvermę ir kantrybę.
Tačiau likimas motinai nebuvo palankus: tėvai išleido už Bačinsko per prievartą, Bačinskas jai visiškai nepatiko. Pagrindinė problema buvo ta, kad jis buvo netikintis žmogus, o Salomėjos motina, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.
Reikia manyti, kad nemažą reikšmę būsimospoetės pasaulėžiūrai ir vaizduotei galėjo turėti senelis Bačinskas (mirė 1924 metais) – linksmo būdo pasakorius ir daininkas, mėgęs bandrauti su anūkais.
Jos charakteryje formavosi uždarumas jautrumas ir napalenkiamas savarankiškumas,išdidumas, orumas, siekiai. Jaunystės metais šie bruožai pasireiškė santūriau, jie tarytum buvo slopinami uždarumo ar religingumo, tai yra tų savybių, kuriomis priminė motina.
Visi poetės amžinikai atsiminimuose kalba apie jos trapumą ir nepaprastą jautrumą – daugelis ją vadino mimoza. Galbūt jautrumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!