Salomėja Nėris (klausimai - atsakymai)

3. Kokį lyrinio subjekto santykį su gimtuoju kraštu atskleidžiama antra strofa? Atsakydami aptarkite lyrinio subjekto kalbėjimo būdą, paaiškinkite tautosakos motyvus.
Antroje strofoje eilėraščio kalbantysis jaučiasi bejėgis, apimtas nevilties. Pradeda kalbėtis varnu ir prašo jo padėti. („Juodasai varne, vėjo broleli,/Duok savo sparną, juodą sparnelį!) Santykis su gimtuoju kraštu yra šiltas. Pavasaris lyriniam subjektui asocijuojasi su gimtuoju kraštu, kurio jis stipriai ilgisi, na, o juodasis varnas lietuvių tautosakoje yra dažnai naudojamas paukštis.
Svetima žemė lyriniam subjektui kelia atšiaurius jausmus. Tai galima suprasti iš žodžių („Pučia ir pučia vėjas iš stepės.../Pustė supustė pusnynų kalnus“). Taip apibūdinama žiema, kuri eilėraščio kalbančiajam yra svetima. Lyrinis subjektas ilgisi gimtojo krašto, jį aprašo švelniai, vaizdas kuriamas šviesus, su deminutyvais („Pavasarėlio, Nėmunėlis“) Deminutyvas „Nemunėlis“ įvardintas mažybine forma, atskleidžia, kad gimtasis kraštas eilėraščio kalbančiajam yra be galo svarbus. Žodžiai „Skrisiu ir skrisiu – niekur nesėsiu“ rodo begalinį norą pasiekti gimtinę.
1. Kas ir su kuo kalbasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!