J. Aistis „Katarsis“ ir Salomėja Nėris „Tolimas sapnas“ analizė

Jonas Aistis, XX a. neoromantikas, eilėraštyje „Katarsis“ kūrybą aprašo kaip skausmą, per kurį išgyvenamas katarsis. Eilėraštyje galima įžvelgti ryškią distanciją, bei ironiją išsakomam jausmui. Autorius mintims perteikia ne tik jausmais, išgyvenimais, bet ir žodžiais, nors jų galia abejojama: “Žodis - žiedas pumpure nuvytęs, / Jis numiršta į pasaulį pakeliui.” Būtent todėl kūryba lyginama su kančia, kuri padeda išgyventi katarsį tiek kūrėjui, tiek skaitytojui. Svarstydamas kūrybos sukeliamus jausmus žmogui, poetas kuria kraujo ir rašalo, gyvos širdies žaizdos ir negyvo žodžio priešpriešas. Kūrinyje juntama elegiška nuotaika, nusivylimas. Kūryba prilyginama kūrėjo duoklei. Galima teigti, jog toji kūryba ir kūrėjo auka – sakrali, ji įprasmina kūrėjo gyvenimą. Kuriama paralelė tarp Jėzaus Kristaus ir kūrėjo, kuris, kaip žinia, taip pat atiduoda savo auką žmonėms: „Mano žodžio kruvina auka“, „Paverstą į vyną mano kraują gersi“. Priešingai, nei Jėzaus Kristaus, kūrėjo auka išskiriama ne išliejant kraują, o išliejant jausmus.
Salomėja Neris - žymiausia XX a. vidurio poetė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!