S. Nėris "Visur aš ją matau"

Kai ilgą laiką apie ką nors galvojame, rūpinamės, pradedame tai matyti, visada ir visur.
Taip yra ir eilėraščio lyriniam herojui. Pagrindinę eilėraščio mintį perskaitome jau pavadinime. Pirma eilutė kaip aidas ją atkartoja, sustiprėja pasikartojimo jausmas: visur, visur “aš ją matau”.
Pirmosiose eilėraščio eilutėse lyrinis “aš” apibūdina “ją”, aprašo tai, kas krenta į akis, kas išskiria “ją” iš kitų. Pirmiausia – tai kūdikis ant rankos. Iškyla klausimas: kas ta “ji” ir kodėl ji laiko kūdikį. Tolesnis “jos” aprašymas į klausimus neatsako, tik dar labiau didina intrigą: apstulbusios akys ir padriki plaukai… Tas neapibrėžtumas (“ji”), užfiksuotos tik trys išvaizdos detalės (kūdikis, akys ir plaukai) netrukdo vaizduotei piešti moters-šmėklos portreto. Kodėl “ji” tokia – sunku ir įsivaizduoti. Spėlionių imasi pats lyrinis subjektas. Pirmojo spėjimo priežastis – ant vėtrų žirgo besitrankanti rudens naktis. Tai paaiškintų “jos” padrikus plaukus. Iš karto galima daryti išvadą, kad “ji” dar ir sužvarbusi, tačiau iš to, kad lyrinis “aš” mato “jos” apstulbusias akis, sprendžiame, kad “ji” nėra susigūžusi. Kūdikį “ji” laiko “ant rankos”, ne apkabinusi, priglaudusi, ne supa, o laiko. Galėtų būti, kad šiuo momentu kūdikis jai nėra svarbiausias pasaulyje, kad ji stengiasi atsilaikyti prieš vėtrą.
Antrasis spėjimas – besivejanti plieno giltinė. Šioje vietoje nurodoma “jos” judėjimo kryptis: nuo giltinės ji bėga laukais. Nors prieš abu variantus yra “gal”, antrasis paliekamas kaip tikrasis. “Ji” juda į priekį, bėga nuo mirties.
“Jos” kelias – be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!