Vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra rungimosi principas, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 12 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 34 straipsnyje. Šis principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, t.y. visas teisminio nagrinėjimo procesas juda į priekį dėl lygiateisių šalių procesinės kovos, rungimosi, kurio ištakos yra priešinguose materialiniuose – teisiniuose šalių interesuose, kuris reiškia ne tik pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą arba atsikirtimų, bet ir laikytis nustatytos procesinės jų pateikimo tvarkos.
Taigi, pagrindinis mano darbo tikslas yra atskleisti rungimosi principo turinį. Siekiant šio darbo tikslo aptarsiu kiekvieną šio principo ir jo išimčių turinio aspektą. Pirmajame skyriuje aptarsiu rungimosi principo turinio aspektus, o kiekviename poskyryje bus atskirai aptariamas rungimosi principo turinio aspektai, jo teorija ir praktika Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau teismų praktika nebus paremta vien tik jau įsigaliojus naujajam Civiliniam proceso kodeksui, bet dar galiojant ir senajam Kodeksui, nes rungimosi principas buvo jau įtvirtintas jame. Kadangi rungimosi principas nėra absoliutus. Todėl kiekvienas paminėtas rungimosi principo turinio aspektas turi išimčių, tos išimtys ir bus atskirai aptariamos antro skyriaus poskyriuose, o paskutinėje kursinio darbo dalyje pateikiamos išvados ir santrumpa anglų kalba.
1. RUNGIMOSI PRINCIPO TURINIO ASPEKTAI
1.1. Įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys
Vienas ir rungimosi principo turinio aspektų yra tas, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys ir teismas negali peržengti ieškinio ribų - negali remtis nei šalių nenurodytas faktai, nei ignoruoti nurodytus faktus (lot. da mihi faktum, dabo tibi ius; quod non est in actis non est in mundo).
Remdamasis įrodinėjimo subjektų pateiktais įrodymais, teismas nustato aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus bei kitas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes – tokia bylai visuma vadinama įrodinėjimo dalyku.3
Įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje sudaro:
Pirma, materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos.
Antra, įrodomieji faktai, t. y., įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie...
Šį darbą sudaro 10506 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!