Dirbtinio apvaisinimo finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto teisiniai aspektai

 DIRBTINIO APVAISINIMO FINANSAVIMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO TEISINIAI ASPEKTAI Vilnius, 2005 Darbo planas Anotacija. ........................................................................................................3 Ivadas. Naujosios biotechnologijos sveikatos sistemos reformos kontekste..........4 Destomoji dalis. 1. Sveikatos sistemos reforma nepriklausomoje Lietuvoje. Teisiniai aspektai, politiniai sprendimai bei ekonomines sąlygos. 1.1. Valstybes vaidmuo, užtikrinant piliečiu teisę i sveikatos priežiurą. 1.1.1. Teise i sveikatos priežiurą ir jos išraiška pozityviosios teises aktuose..........7 1.1.2. Nauji politiniai sprendimai sveikatos priežiuroje ir realios ju igyvendinimo galimybes……9 1.2. Draudiminis sveikatos priežiuros finansavimo modelis. Problemos ir perspektyvos. 1.2.1. Paslaugu kokybes, priimtinumo, saugumo ir ekonominio efektyvumo užtikrinimas per sutartinius isipareigojimus tarp draudiko ir paslaugos teikejo................12 1.2.2. Asmens sveikatos priežiuros kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarka......13 1.2.3. Sveikatos priežiuros technologiju vertinimo procesas ir kriterijai..........14 1.2.4. Ekonominis PSDF biudžeto lešu panaudojimo pagristumas.................16 1.2.5. Nauju paslaugu, vaistu ir technologiju itraukimas i kompensuojamuju iš PSDF biudžeto katalogą....……………………………...................................................18 1.2.6. Finansavimo prioritetu pasirinkimas kaip sveikatos santykiu teisumo igyvendinimo priemone.......................………………………………………...................19 2. Naujos tendencijos valstybineje reprodukcines sveikatos politikoje. 2. 1. Motinos ir vaiko sveikatos apsauga - nuolatinis valstybes prioritetas.......20 2.2. Reprodukcines sveikatos politika sveikatos santykiu teisumo kontekste.......21 2.3. Asmens pasirinkimas kaip prielaida diferencijuoti valstybes finansinę paramą reprodukcines sveikatos srityje......................................................................24 2.4. Valstybes pagalbos nevaisingiems pacientams ypatumai. 2.4.1. Nevaisingumas kaip sveikatos problema.............................................26 2.4.2. Sveikatos priežiuros paslaugu nevaisingiems asmenims finansavimas iš PSDF biudžeto. Esamos situacijos analize................................................................................27 3. Dirbtinio apvaisinimo proceduros kompensavimo iš PSDF biudžeto butinieji kriterijai. 3.1. DA kaip sveikatos priežiuros paslauga ir jos vieta nevaisingumo gydymo procese.....30 3.2. DA proceduru teisetumas.......................................................................32 3.3. DA proceduru vertinimas pagal sveikatos priežiuros paslaugu priimtinumo ir tinkamumo (kokybes) kriterijus. 3.3.1. DA medicinines pasekmes ir ju vertinimas pagal technologinio saugumo kriterijus…………………………………………………………………………………..36 3.3.2. DA etinio priimtinumo kriterijai..........................................................40 2 3.4. DA psichosocialines pasekmes - integralaus požiurio i nevaisingumo problemas išraiška.............................................................................................................46 4. DA kompensavimo valstybes lešomis politika ir kontraversijos.....................48 4.1. DA kaštu struktura, jos vertinimo ypatumai ir svarba..............................49 4.2. DA kaštu efektyvumo (cost effectiveness) analize..................................49 4.3. Kaštu naudingumo (cost utility) analizes ypatumai, vertinant reprodukcines technologijas.........................................................................................................51 4.4. DA kaštu ir pajamu (cost benefit) santykis. .............................................51 4.5. Atokiuju DA kaštu analize ir itaka PSDF biudžetui................................53 5. DA proceduros finansavimo iš PSDF biudžeto hipotetinis modelis. 5.1. Pagalbiniu nevaisingumo gydymo metodu kompensavimo lyginamieji aspektai......55 5.2. DA technologijos inkorporavimas i dabartinę kompensuojamuju asmens sveikatos priežiuros paslaugu sistemą............................................................................56 5.3. DA kompensavimo iš PSDF biudžeto galimu pasekmiu prognozes....................58 Išvados. Dirbtinio apvaisinimo valstybinio finansavimo Lietuvoje perspektyvos. Teisines prielaidos be realaus pagristumo ir finansiniu galimybiu...............................59 Priedai. 1. Darbe naudoti trumpiniai.............................................................................61 2. Literaturos sąrašas.......................................................................................62 3. Santrauka..................................................................................................79 4. Lenteles.........................................................................................................81 Anotacija Šiame magistro baigiamajame darbe pateikiama dirbtinio apvaisinimo finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto teisiniu aspektu analize. Šiuo metu moderniosios pagalbines reprodukcines technologijos Lietuvoje nera finansuojamos iš valstybes biudžeto, todel darbe yra siulomas hipotetinis finansavimo modelis. Jo pagrindimui pasitelkiama istorine problemos analize, pasaulines biomedicinos ir sveikatos priežiuros vadybos praktikos patirtis. Teisiniai aspektai nagrinejami tarpdisciplininiame kontekste. Akcentuojamas reprodukcines sveikatos priežiuros reglamentavimo neišbaigtumas, prieštaringumas, glaudus sąlytis su etinemis bendražmogiškuju santykiu problemomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintas gyvybes ginties ir tradiciniu šeimos vertybiu apsaugos primatas. Pasiulymai teisekurai siejami su irodymais pagristos medicinos duomenimis ir draudiminiame sveikatos priežiuros modelyje itvirtinta racionalaus valstybes finansiniu ištekliu paskirstymo sistema. Raktažodžiai: Sveikatos priežiuros teisinis reglamentavimas, Privalomasis sveikatos draudimas, dirbtinis apvaisinimas, sveikatos priežiuros politika, sveikatos technologiju vertinimas, kaštu efektyvumo analize. Abstract This postgraduate thesis investigates legal aspects of human assisted reproduction‘s reimbursement from the Public Health Insurance Fund‘s Budget. Nowadays human assisted reproduction is not covered by the State Budget in Lithuania. That‘s why this thesis presents hypothetical model of reimbursement. The modeli s substantiated using historical anglysis of the probleme, worldwide practice in biomedicine and health care management. Legal aspects are analysed from the standpoint of intersection in different branches of sciences. The emphasis lays on imperfect legislation and controversies of reproductive health care, it‘s close connections with ethical problemes in human relationships, on human life and traditional family protection as priority in Lithuania‘s Fundamental Law. Legal propositions are linked with Evidence Based Medicine Gudelines (EBMG) and efficient assesment of State Budget resources as a basis of Public Health Insurance. Key words: Legislation of health care, Public health care insurance, assisted reproduction, Policyof health care, health care technology assesment, cost effectiveness analysis. Ivadas Naujosios biotechnologijos sveikatos sistemos reformos kontekste „Socialines revoliucijas ir reformas skatino ir tebeskatina ne kas kita, kaip teisingumo siekis ir ryžtinga kova del jo“. [170, 197 psl.] Atkurus Lietuvos nepriklausomybę, reikejo iš esmes reformuoti visas politinio, ekonominio bei kulturinio gyvenimo sritis, naujai pažvelgti i idealus, moralines nuostatas, ieškoti pusiausvyros tarp bendražmogiškuju vertybiu ir valstybes interesu. Nepasitenkinimas sveikatos priežiuros kokybe paskatino griauti sovietinę Semaškos sveikatos apsaugos sistemą. Gime viltis, kad naujai sukurta, vakarietiškus standartus atitinkanti sistema užtikrins paslaugu kokybę, tenkins piliečiu lukesčius, racionaliai naudojant valstybes tam tikslui skiriamas lešas. Diegiant naujas metodikas, vaistus ir biotechnologijas i medicinos praktiką, tiketasi igyvendinti vieną iš kertiniu sveikatos sistemos reformos uždaviniu – tenkinti kuo daugiau pacientu lukesčiu, per sveikatos priežiuros kokybę, kurti sveikesnę visuomenę ir stipresnę visuomenę. Kita vertus, sveikatos apsaugos reforma Lietuvoje sutapo su laikmečiu, kai visame pasaulyje biotechnologiju vystymasis ir skverbimasis i kasdieninę praktiką igavo tokius tempus, kad procesas pavadintas technologine revoliucija. Technologinis šuolis medicinoje atvede prieribos, kai isiskverbta i tokias ribines sritis , kaip žmogaus genetine informacija ar net pati gyvybe. Sveikatinimo procesas verčiamas civiline sutartimi tarp mediko (paslaugos teikejo), ir paciento (paslaugos vartotojo), kai valia, protu ir norais gali buti siekiama sveikatos kaip fizines, psichines ir socialines geroves arba pasirinktinai koreguojamas tik kažkuris „trukdantis, gendantis“ organizmo sraigtelis. Nauju biotechnologiju skverbimasis i jauną, tebereformuojamą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ineša ne tik vilčiu ir euforijos, bet ir problemu ar net koliziju. Noras padeti kuo platesniam pacientu ratui sutampa su Konstitucijoje itvirtintu valstybes isipareigojimu laiduoti piliečiams nemokamą medicinos pagalbą kertasi su realiomis finansinemis galimybemis. Tačiau naujosios biotechnologijos brangina paslaugas, o teigiami rezultatai skatina paslaugu teikejus dar labiau plesti savo veiklą. Dirbtinio apvaisinimo procedura kelia bene daugiausiai diskusiju ir sulaukia prieštaringiausiu vertinimu. Gyvybes kurimo ideja atrodo tauri ir patraukli per se, ji siejama su gerio, meiles, laimes siekiu. Jos pagalba siuloma spręsti visuomenes demografines, šeimos pilnatves, asmens sveikatos ir socialinio komforto problemas. Šiame kontekste formuojasi sudetingi visuomeniniai santykiai, skatinantys pletoti naują integralaus pobudžio teises šaką – bioteisę. Nubrežti takoskyrą, atribojančią biomediciną, sveikatos priežiuros vadybos ir finansavimo desningumus nuo teisinio naujai besiformuojančiu visuomeniniu santykiu reglamento yra labai sudetinga, o gal ir netikslinga. Tarpdisciplininiu mokslu šaku reikšme musu laikmetyje tik auga: informacijos gausa ir siaura specializacija vienoje srityje verčia ieškoti sąlyčio tašku ir atrasti integralu požiuri i globalias problemas. Šiame darbe akcentuojamas integralus požiuris i moderniuju reprodukciniu technologiju vietą sveikatos priežiuros srityje, valstybines politikos vaidmeni ju pletrai bei reguliavimui. Teisiniu problemu išryškinimui pasitelkiami biomedicinos mokslo ir vadybos patirtis, o sveikatos priežiuros finansavimo sprendimai modeliuojami šiuo metu veikiančios ir nuolatos reformuojamos teisines bazes kontekste. Pasirinktos temos problematika nera vienalyte, ir tai verčia darbą pletoti dvejomis kryptimis. Bendroji problematika – tai prioritetai ir kriterijai, pagal kuriuos yra finansuojamos sveikatos priežiuros paslaugos iš valstybes biudžeto. Ji siejama su pacientu grupavimu pagal amžiu, ligas, socialinę padeti, kylant pavojui kitoms pacientu grupems pasijausti diskriminuojamomis. Valstybe turi suderinti savo politinius isipareigojimus su realiomis finansinemis galimybemis, kai priskiria sveikatos priežiuros paslaugas prie kompensuojamuju iš biudžetiniu lešu ir nustato kompensavimo mastus. Specialiąją temos problematiką sudaro dirbtinio apvaisinimo proceduru teisinio reglamentavimo Lietuvoje neišbaigtumas, etinis prieštaringumas, technologinis nepatikimumas, akivaizdi kaštu persvara, lyginant juos su siekiama nauda. Tema yra nauja ir aktuali Lietuvos teises ir sveikatos priežiuros vadybos doktrinoje. Lietuva nera izoliuota, ir pagalbine žmogaus reprodukcija intensyviai skverbiasi i musu kasdieninius santykius kaip ir visame pasaulyje, todel darbe daug hipotetiniu elementu, nauju situaciju modeliavimo. DA šiuo metu Lietuvoje finansuojamas tik privačiomis lešomis, o istatymine baze yra projektu lygmenyje. Todel darbe keliama hipoteze, jog šiuo metu Lietuvoje yra sukurtos tik teisines prielaidos dirbtinio apvaisinimo proceduras kompensuoti iš valstybes lešu. Esančios teises aktu spragos ir neapibrežta valstybes politika reprodukcines gyventoju sveikatos srityje sudarytu sąlygas neracionaliai panaudoti valstybes lešas bei sukeltu naujus socialinius prieštaravimus. Šio darbo tikslas – apžvelgti reformuojamą Privalomojo sveikatos draudimo sistemą, jos finansu panaudojimo teisini reglamentą, išanalizuoti proceduras ir kriterijus, kuriais remiantis naujos sveikatos priežiuros paslaugos itraukiamos i kompensuojamuju katalogus ir ivertinti, kiek racionalus ir pagristas butu dirbtinio apvaisinimo proceduru finansavimas valstybes lešomis. Tikslo tikimasi pasiekti, išsprendus sekančius uždavinius: 1. Išanalizuoti teises aktus, užtikrinančius Lietuvos Respublikos piliečiu teisę I sveikatos priežiurą, ju kaitą reformos eigoje, draudiminio sveikatos sistemos finansavimo modelio ypatumus. 2. Ivertinti oficialią valstybes politiką gyventoju reprodukcines sveikatos srityje, jos igyvendinimo budus bei sąryši su sveikatos santykiu teisumu. 3. Atskleisti spragas DA, kaip sveikatos priežiuros paslaugos teisinio reglamentavimo sistemoje, kokybes bei etinio priimtinumo trukumus . 4. Išnagrineti pagrindinius DA kaštu vertinimo rodiklius bei reprodukciniu technologiju finansavimo ypatumus bei kontroversijas. 5. Prognozuoti dirbtinio apvaisinimo proceduru galimą inkorporavimą I kompensuojamuju iš PSDF biudžeto sveikatos priežiuros paslaugu sistemą bei šio finansavimo socialines, ekonomines, etines ir biomedicinines pasekmes. Metodai, kuriais naudojantis bus sprendžiami išvardinti uždaviniai – tai sistemine kodifikuotu Lietuvos Respublikos teises aktu, teises doktrinos, sveikatos priežiuros vadybos, biomedicinos literaturos analize ir paraleline tarpdisciplininiu duomenu sinteze. Bus vadovaujamasi Konstitucijos, Civilinio kodekso, pagrindiniu sveikatos sistemos veiklą reglamentuojančiu istatymu bei poistatyminiu aktu nuostatomis. Kadangi dirbtinio apvaisinimo procedura šiuo metu Lietuvoje nera reglamentuota istatymu, tai apsunkina jos inkorporavimą I sveikatos priežiuros paslaugu sistemą. Pasitelkus analogijos metodą, bus ieškoma sprendimu, kurie teisiškai pagristu naujos biotechnologijos vietą sveikatos priežiuros paslaugu sistemoje ir motyvuotu jos finansavimo mechanizmus. Daug tikimasi iš lyginamosios užsienio valstybiu patirties bei istorines apžvalgos analizes, kuri tampa vis aktualesne del Lietuvos integracijos i Europos Sąjungą. Lietuvos patirtis dirbtinio apvaisinimo srityje skurdi tiek laiko, tiek profesines kompetencijos prasme. Todel, gvildenant kiekvieną šios temos uždavini, lygiagrečiai su Lietuvos realijomis bus remiamasi užsienio valstybiu patirtimi ir kaip iliustracija, ir kaip autoritetu ar kontrargumentu. Literaturos šaltiniu gausa bei prieštaringumas ne tik apsunkina darbo eigą. Tai dar kartą patvirtina faktą, jog dirbtinio apvaisinimo technologijos tebera eksperimento stadijoje, ir ju ivertinimui butini fundamentalus tyrimai. Todel šiam darbui buvo atrinkti autoritetingi ir pakankamai nauji informacijos šaltiniai, kuriuose naudojami irodymais pagristos medicines (Evidence Based Medicine) duomenys, ekspertinis biotechnologiju ekonominio efektyvumo bei kokybes vertinimas. Tai yra internetinese duomenu bazese (Cochrane Library, Medline, DARE) sukaupti straipsniai, valstybiniu instituciju bei moksliniu draugiju publikacijos, Pasaulines sveikatos organizacijos (PSO) duomenys ir kt. Vengta privačiu vaisingumo kliniku reklamines informacijos del galimo jos tendencingumo. Tačiau, nagrinejant Lietuvos patirti ir rezultatus, kito šaltinio nerasta. Vis delto Lietuvos situacijos analizeje prioritetas teiktas oficialiu valstybes instituciju bei medicininiu draugiju publikacijoms, konferenciju bei suvažiavimu medžiagai. Tikimasi, kad autores asmenine patirtis biomedicinos ir sveikatos priežiuros vadybos srityje pades išryškinti teisines spragas ir kolizijas dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo srityje, leis prognozuoti reprodukciniu technologiju finansavimo itaką PSDF biudžetui bei motinos ir vaiko sveikatos priežiurai. Destomoji dalis 1. Sveikatos sistemos reforma nepriklausomoje Lietuvoje. Teisiniai aspektai, politiniai sprendimai bei ekonomines sąlygos. 1.1. Valstybes vaidmuo, užtikrinant piliečiu teisę i sveikatos priežiurą. 1.1.1. Teise i sveikatos priežiurą ir jos išraiška pozityviosios teises aktuose. XX a. antroje puseje pagarba žmogaus teisems ir laisvems tapo neatskiriamu kiekvienos demokratines valstybes atributu. Tai deklaruojama visais lygmenimis – tarpvalstybiniuose, atskiru socialiniu grupiu santykiuose, asmeninio gyvenimo sferose. Visuotineje žmogaus teisiu deklaracijoje [40] išdestytas žmogaus teisiu katalogas tapo pagrindu bei teisingumo etalonu, riimant ir Lietuvos Respublikos Konstituciją [1]. Tuo budu valstybe žmogaus teises ir laisves pripažinusi konstitucine vertybe, ne tik isipareigojo užtikrinti ju apsaugą, bet ir reikalauti iš visuomenes nuolatiniu pastangu gerbti savo ir bendrapiliečiu teises. Teises ir laisves kildinamos iš visuomenes nariu tarpusavio isipareigojimu, nes darni koegzistencija ir civilizacijos raida neimanoma be teisiu ir pareigu vienoves ir pusiausvyros. Disbalansas šioje srityje veda i privilegiju kurimą, prievartos iteisinimą, vienu subjektu dominavimą kitu atžvilgiu. Tai savo ruožtu skatintu teisines sistemos išsigimimą ir demokratines valstybes griuvimą. G. Danišausko teigimu „kad bendroji norma butu teisine, kompromisine, užtikrinanti visu visuomenes nariu interesus, jos turiniui turi pritarti tauta“ Todel ir visa pozityviosios teises sistema turi buti kuriama Konstitucijos pagrindu, idant butu užtikrintas visu socialiniu grupiu dialogas. [70] Toki teises doktrinos požiuri butina taikyti ir sveikatos teises, modernios ir kompleksines teises, sričiai. Besiformuojančiai sveikatos teises doktrinai kertiniu pavidalu iškyla asmens teises i sveikatos priežiurą vieta bendrame žmogaus teisiu kataloge. E.Spruogis, nagrinedamas visą asmens teisiu katalogą, socialines, ekonomines bei kulturines teises (taigi, ir teises i sveikatos priežiurą) priskiria antrosios kartos teisems. „Apskritai antrosios kartos teises yra laikomos pozityviosiomis, t.y. jos tam tikru budu „pririša“ asmeni prie valstybes, ipareigodamos pastarąją padeti ekonomineje ar socialineje negandoje atsidurusiems asmenims“. Todel, plečiant žmogaus teisiu katalogą, jos tampa irankiu „socialiniam teisingumui kaip asmens ir valstybes bendradarbiavimui, sukuriant teisiniam statusui teisiu ir pareigu vienoves pavidalą ir ji palaikant“ [159]. Vykdant socialini teisingumą, asmuo atleidžiamas nuo kai kuriu pareigu vykdymo, jam, kaip silpnesniam ir pažeidžiamesniam teisiniu santykiu subjektui (o toks ir yra ligonis) valstybe legalizuoja tam tikras privilegijas sveikuju bendrapiliečiu atžvilgiu. Pozityviajai teisei šiame kontekste tenka misija sureguliuoti visuomeninius santykius sveikatos priežiuros srityje taip, kad tam tikros ligoniu privilegijos sveikuju atžvilgiu netaptu socialiniu konfliktu šaltiniu. LR Konstitucijos 53 str. itvirtintas valstybes isipareigojimas rupintis piliečiu sveikata ir laiduoti nemokamą medicininę pagalbą tampa leitmotyvu visai sveikatos teises aktu sistemai. Hierarchine prasme žemesniu sveikatos teises aktu atitiktys konstituciniams principams turi užtikrinti, jog sistema veiks ne tik teisetai, bet ir teisingai, nepažeis socialines darnos ir atskiro individo interesu. Sveikatos teises aktu sistema turi užtikrinti darnius santykius tarp šios teises subjektu: valstybes, sveikatos priežiurą vykdančiu instituciju, pacientu. Šiu santykiu darna neimanoma be teisiu ir pareigu pusiausvyros, kuri iš teisiu subjektu reikalauja proporcingo ir savanoriško isipareigojimu prieš socialini partneri vykdymo. [98] Valstybe kaip teisiniu santykiu subjektas isipareigoja užtikrinti savo piliečiams teisę I sveikatos priežiurą. Tuo tikslu ji disponuoja istatymdavystes teise, finansiniais ištekliais, valstybines prievartos mechanizmais. Jeigu asmuo tampa tik reikalautoju, kuris valstybei nuolatos primena konstitucini isipareigojimą rupintis savo piliečiu sveikata, tai pamažu gali peraugti I valstybes prievolę skirti kuo daugiau išlaidu ir demesio sveikatos apsaugai kitu interesu sąskaita. Todel kaip atsvarą valstybe itvirtina reikalavimą piliečiams „rupintis savo sveikata, savo nepilnamečiu vaiku sveikata ir nepažeisti kitu asmenu sveikatos teisiu“. [SSI 85 str.] Tokio kompromiso budu išsaugomi bendravalstybiniai interesai sveikatinimo srityje, darnus atskiru socialiniu grupiu ir individu santykiai. Valstybe per pozityviosios teises normas itakoja ir atskiru individu tarpusavio santykius sveikatos priežiuros srityje. Sveikata yra unikali socialine vertybe tąja prasme, kad jos niekada nebuna per daug. Jeigu materialinems vertybems ir ju vartojimui galima nustatyti tam tikras saiko ribas, kurias lemia žmogaus fiziologiniai poreikiai, tai sveikatos pilnatve nuolatos suvokiama kaip siektinas idealas. Pasaulines sveikatos apsaugos organizacijos priimta ir Lietuvos Nacionalineje sveikatos koncepcijoje [9] patvirtinta sveikatos kaip fizines, psichines ir socialines geroves definicija žmoniją verčia ne tik ją tobulinti, bet ir nuolatos kelti tos geroves reikalavimu kartelę. Tuo budu poreikiu augimas sveikatinimo srityje tampa beribis, o valstybe amžinai stokoja lešu sveikatos apsaugai ir nepatenkina visu piliečiu lukesčiu. Pozityviajai teisei iškeliamas naujas uždavinys – kaip, nepažeidžiant piliečiu teises i sveikatos priežiurą, suvaldyti poreikius ir adaptuoti juos prie realiu finansiniu valstybes galimybiu. Todel kiekviena valstybe, kurdama sveikatos sistemą, turi legitimuoti ją pozityviosios teises aktais, kurie betarpiškai atspindi valstybes socialinę politiką. Šiu aktu turinys turi atitikti konstitucinius lygybes, teisetumo, žmogaus teisiu ir laisviu apsaugos principus. 1.1.2. Nauji politiniai sprendimai sveikatos priežiuroje ir realios ju igyvendinimo galimybes. 1990 m. atkurus Lietuvos nepriklausomybę, pradeta kurti ir nauja sveikatos priežiuros koncepcija. Tuo tikslu reikejo numatyti strateginius reformos tikslus, ju igyvendinimo priemones ir budus, legitimuoti juos, kuriant naują teises šaką – sveikatos teisę. Ypatingą pagreiti reforma igavo 1995-1998 metais, kai buvo priimti esminiai sveikatos priežiurą reglamentuojantys istatymai. Viena iš autoritetingiausiu Lietuvos sveikatos teises žinovu prof. T.Birmontiene 1997 m. sveikatos priežiuros reformą ir jos teisinę bazę vertino gana skeptiškai: „Nauju istatymu kuryba buvo sudetinga ir kartais primine pasaką apie karaliaus drabužius, kuriu nemato ne tik aplinkiniai, bet ir jis pats...“[57] Toks griežtas reformos vertinimas susijęs su komplikuota jos eiga, kurią leme sveikatos santykiu ivairove ir iš to išplaukiančios kodifikacijos problemos. Dar 1991 m. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus Nacionalinę sveikatos koncepciją, buvo atsisakyta sovietinio Semaškos sveikatos apsaugos modelio. Jis buvo grindžiamas „pasyvios gynybos“ nuo ligu strategija, akcentuojant ligos ir ligonio sampratą, o mediku misija buvo ju gydymas, bet ne prevencija. Tam tarnavo ir biudžetinis finansavimo modelis, kuris remesi lešu perskirstymu pagal gydymo istaigoje esančiu lovu ir darbuotoju skaičiu, nustatytą pagal planines ekonomikos principus. [107] Pasukus prie vakarietiškomis tradicijomis paremtos sveikatos priežiuros sistemos, prioritetas suteiktas sveikatos kaip asmenines ir socialines vertybes ginčiai, žmogaus teisiu apsaugai, asmens laisvei ir orumui. Lietuvos politikai buvo kaip niekad vieningi, priimdami Nacionalinę sveikatos sistemos koncepciją - reformos viziją ir siektiną idealą. Rengiant pamatinius Lietuvos sveikatos sistemą reglamentuojančius istatymus ( Sveikatos sistemos istatymą, Sveikatos priežiuros istaigu istatymą, Sveikatos draudimo istatymą ir kt.), buvo pasiekta esminiu politiniu susitarimu, išvengta blaškymosi ir nesuderinamu kraštutinumu. Skirtingu politiniu partiju sprendimai esminiais sveikatos apsaugos klausimais buvo vieningi, nes per juos išreiškiamas požiuris i bendražmogiškąsias vertybes, o civilizuota ir demokratine valstybe neisivaizduojama be žmogaus teisiu, laisviu ir orumo apsaugos. D.Beinoravičius, nagrinedamas teises ir politikos santyki, pabrežia, kad „ydinga tokia politika, kai valstybes politine valdžia sprendžia, kokiu istatymu reikia visuomenei, o ne kokie istatymai subręsta visuomeneje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!