Romėnų literatūros konspektas

Plautas. Komedija Dvyniai.

Plautas gimė ape 250 m. pr. Kr., mirė 184 m. pr. Kr. Svarbi jo kilmės detalė, kad jis kilęs iš neturtingos šeimos. Dar jaunas atvyko į Romą. Jį labai traukė teatras, tačiau neturėjo jokių galimybių dirbti teatre. Į teatrą jį priėmė dirbti ne kaip aktorių, bet kaip scenos darbininką. Po truputėlį dirbdamas teatre ir stebėdamas pastatymus, pradėjo pats kurti, rašyti ir taip išgarsėjo kaip komedijų rašytojas. Plautas savo kūryboje rėmėsi Naująja atikine komedija. Šis žanras buvo būdingas helenistinei Graikijai. Taip pat būdingas ir kasdienio gyvenimo vaizdavimas. Kalbant ape šį autoriu galimą paminėti ir autorių Menandrą. Jis Plautui labai patiko. Sekdamas atikinės komedijos pavyzdžiais, sukūrė romėniškąją komediją. Jis nebuvo kopijuotojas, bet jis tiesiog perėmė graikiškus siužetus ir juos apipynė romėniška tikrove. Plautas mėgo kontaminacijos principą. Tai dviejų ir daugiau nei dviejų tekstų jungimas, kurių pats autorius neparašė. Keli tekstai yra sujungiami į vieną tekstą ir pridedamas savo kūrybos gabaliukas ir tokiu būdu gaunama vadinamoji Originali komedija. Toks kūrybos būdas buvo laikomas įprastu. Šis autorius komedijų buvo parašęs daug. Patys antikos autoriai yra užregistravę ape 130 Plauto komedijų, bet tas skaičius keitėsi. Plautas vadinamas intrigų ir pinklių komedijos autoriumi. Kadangi jis seka Naująją komediją, todėl tie siužetai sentimentalūs, veikėjai taip pat panašūs į Naujosios komedijos veikėjus. Tai paprastai yra vergai. Jie yra gudrūs ir gali net savo šeimininką apkvailinti. Kartais jie būna grubūs, kartais vaizduojami šmaikštūs. Vaizduojami ir kariai. Jie dažniausiai parodomi kaip pagyrūnai. Vaizduojamos ir heteros – laisvo elgesio moterys, savadautojai ir kiti personažai, kurie atėjo iš tos komedijos. Dažnu atveju Plautas vadinamas helenistiniu autoriumi, nors tai yra romėnų autorius. Toks jo vertinimas nėra labai teisingas, nes Plauto komedijose labai daug romėniškos visuomenės gyvenimo, romėniškos tikrovės detalių. Helenistiškumas yra kaip ženklas, kad vienaip ar kitaip autorius seka helenizmo laikotarpio siužetais ir Naujosios komedijos autoriais. Plautas yra tikrai romėniškas autorius. Autorius vaizduoja Romos buitį, kasdienybę, paprastus žmones, jų gyvenimą. Nebijo pakritikuoti žmogaus ydų ir net aukštų visuomenės asmenų ydų. Tuo pačiu didelį dėmesį skiria vergo paveikslui, kuris pranoksta gudrumu savo šeimininką. Plautą dažnai kritikuoja, nes jo komedijos neatspindi realybės, kad jose viskas hiperbolizuota, neatspindi realybės. Yra tokių įžvalgų, kad Plautas konvencialistas, prisitaikėlis. Nors buvo tokių įvairių vertinimų, bet jį antikoje žmonės mėgo. Mėgo dėl jo kalbos. Ji buvo labai spalvinga ir juokinga. Plauto juokai yra labai primityvūs. Kartais atrodo, kad Plautas juokauja tam, kad sukeltų juoką, o gilesnių prasmių ten nerasime. Galima pastebėti folklorinio romėnų paveldo jo kūryboje. Tas paveldas Plautui suteikia tam tikro originalumo. Viena iš detalių jo kūryboje yra dainuojamieji intarpai. Tai komedijos partijos, kurios vadinamos kantikais. Tai dainuojamosios partijos, kurios paimtos iš tautosakos. Neretas antikos literatūros specialistas laiko kantikos dalis gražiausiais Plauto komedijų elementais. Jos buvo atliekamos pritariant flaita, todėl ir yra tokios įspūdingos. Plauto komedija “Dvyniai” turi dar kitą pavadinimą -“Menechmai” Menechmas yra vardas ir kūrinyje kalbama ape du Menechmus – du berniukus pavadintus tuo pačiu vardu. Ši komedija pagrįsta Plauto labai mėgiamu antrininko principu. Autorius vaizduoja antrininką, kuris sukelia visokias nesusipratimo situacijas. Komedija “Dvyniai” laikoma vienu geriausiu Plauto kūrinių. Komedijos prologe pasakojama kas komedijoje bus vaidinama. Labai trumpai autorius nušviečia įvykius, kurie bus. Serakūzuose vienam žmogui gimsta berniukai dvyniai. Vienas vaikas vardu Menechmas, kurį tėvas išsiveda į turgų ir žmonių sumaištyje vaikas pasimeta. Tėvas labai sielvartauja praradęs vaiką tiek sielvartauja, kad net miršta. Tėvui mirus, senelis antrąjį vaiką pavadina pirmojo garbei tuo pačiu vardu – Menechmu. Pirmąjį vaiką, kuris paklydo ir laikomas pražuvusiu užaugina turtingas žmogus, kuris jį prigaudė. Jaunuolis vedė ir jo gyvenimas tradiciškai klostosi, turi žmoną, bet taip pat turi ir meilužę – Erotiją, kuri vėliau prisideda prie keliamų sumaiščių. Tuo tarpu antrasis berniukas Menechmas užauga ir visą laiką žino, kad jo brolis prapuolė ir turi tikslą jį surasti. Užaugęs jis išvyksta to brolio ieškoti. Būtent šis motyvas, kad iškeliaujama ieškoti to, kas dingę yra atklydę į Plauto kūrybą iš primityvių pasakojimų. Menechmas atvyksta į Epidamną ir patenka į savo brolio namus, bet to nežino. Tuo metu pirmasis brolis būna išėjęs pas savo meilužę. Labai daug juokingų, komiškų situacijų ir epizodų kyla tada, kai veikėjai supainioja brolius. Vykstant Menechmų tapatybių painiavai, konfliktai kyla net tarp pačių veikėjų: menechmo žmonos, jo meilužės ir vergų. Broliai tokie panašūs, kad net patys artimiausi žmonės juos supainioja. Būtent šis elementas ir suteikia kūriniui daugiausia komiškumo. Taip pat galima sakyti, kad šis elementas parodo ir pačios tapatybės suvokimo trapumą. Menechmo santykiai su žmona nėra labai sklandūs. Juose tvyro ir yra jaučiama įtampa. Jo užmegzti ryšiai su meiluže parodo koks buvo to meto žmonių požiūris į santuoką ir neištikimybę. Menechmo žmona komedijoje pavaizduojama kaip pavydi ir kerštinga, nuolat konfliktuojanti su savo vyru. Natskirdama savo vyro ji ima manyti, kad šis elgiasi keistai ir neįprastai, pradeda numanyti, kad vyras ją apgaudinėja. Komedijos juokingos scenos kyla iš jos reakcijų. Meilužė Erotija - naudos sau beieškanti, manipuliuojanti vyrais ir yra laisvo elgesio moteris. Ji bando suvilioti Menechmą, bet bendrauja su kitu broliu. Toks moterų vaizdavimas buvo įprastas romėnų moterų paveikslui. Nors kūrinyje broliai vaizduojami identiški, bet kaip bebūtų jie skiriasi savo elgesiu, charakteriu, gyvenimo būdu, vertybėmis. Pirmasis brolis yra impulsyvus, savanaudis, lengvabūdis. Antrasis brolis atkaklus, sumanus, aktyvus ir pasiryžęs surasti savo brolį. Komedijoje vyksta žodžių žaismas, kuris kūrinyje kuria sumaištį ir painiavą. Taip pat prie to prisideda ironiški, sarkastiški dialogai, pasisakymai, kurie kartais atrodo absurdiški, bet suteikia kūriniui kitoniškumo. Nors komedijoje ir vyksta nesusipratimai, tapatybės painiojimas, bet kūrinys baigiasi atpažinimo momentu. Dvyniai susitinka ir atpažįsta vienas kitą. Išaiškėjus tiesai ir atsiskleidus kas yra kas, kilusios situacijos išsisprendžia laimingai. Šią komediją vertino Europos vėlesni autoriai. Šekspyras šią Plauto komediją perdirbo į “Klaidų”komediją. Žinoma siužetas padarytas sudėtingesnis, sustiprinta psichologinė motyvacija. Matome, kad siužetas yra visiškai iš Naujosios komedijos. Yra prarastas ir vėl surastas žmogus. Plautas mėgdžioja, seka Naujosios komedijos formą, bet nutolsta nuo Naujosios komedijos dvasios, nuo humanizmo idėjų, kurios Naujosios komedijos autoriui Menandrui buvo svarbios ir Plauto komedijose to nėra. Plautas savo kūriniais pasakojo istoriją ir tik norėjo juokinti žiūrovą ir galima sakyti, kad šiuo atveju yra suprimityvinimas Naujosios komedijos. Plautui neaktualios politinės, socialinės temos, kurios buvo aktualios senąjai atikinei komedijai. Autoriui ir jo kūriniams stinga gilesnės minties, o kai kada jos visai nėra. Keliamas tik juokas dėl juoko. Herojai, jų tipai, kuriuos Plautas perima iš Menandro yra hiperbolizuojami, sugroteskinami, kaip tarkim jo chimeros. Jos ypatingai klastingos ir godžios. Jaunuoliai beviltiškai bejėgiški, nieko patys nesugebantys. Plauto kūryboje svarbus antrininko principas arba vienas vietoje kito. Šiuo principu nemažai pagrįsta Plauto komedijų. Plautą galima pagirti už vaizdingą ir turtingą leksiką. Jis mėgsta sudarinėti naujus naujadarus, kurti juokingus veikėjų vardus. Savo kūryboje nevengia necenzūrinės leksikos, tai būtų žodžiai, kurie šiais laikais vadinami keiksmažodžiais. Yra sudaryti net tokios necenzūrinės leksikos žodynai, kurie nagrinėja Plauto kūrybą. Įdomu netgi tai, kaip tie žodžiai sudaryti. Tai įdomus savo epochos autorius, rašęs komedijas ape nieką. Plautas sau kėlė tikslą, kad prajuokintų į teatrą atėjusius žiūrovus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!