Romantizmo literatūros, autorių konspektas

Susiformavo XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis. Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Jie priešinosi bet kuriai sistemai, nes sistema jiems reiškė sustingimą, o žmonės ėmė siekti amžinos pažangos, skelbė patriotizmo ir nepriklausomybės idėjas, gamtoje atsispindi dieviškasis pradas. Tai jausmo žmogus – dvasiškai laisvas, neramios ir išdidžios sielos, stipriomis aistromis, turtingu dvasiniu pasauliu. Jis nuolat analizuoja, susikaupęs apmąsto savo išgyvenimus. Jis nesitaiko su tikrovės blogiu, gyvena pagal sąžinės ir širdies balsą. Dėl nesėkmių jis užsidaro savyje, bėga į gamtą, ilgisi kažko amžino ir tikro, idealaus ir nepasiekiamo. Romantikų mėgstama būsena - liūdesys, melancholija.
Lietuvos poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas, gimė Anyksčiuose, valstiečių šeimoje. Buvo plačių interesų , imlaus ir neramaus proto asmenybė. Jaunystėje patyręs poetinio įkvėpimo galia, eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti. Vėliau apribojo gyvenimą kunigyste, kūrybinių jėgų perteklių nukreipė į mokslo sritį, ypač matematiką.
Prie lietuvių tautos žadinimo prisidėjo ir romantizmo epochos atstovai: atsigręždami į praeities istoriją kėlė tautos dvasią, naujas idėjas siejo su Lietuvos laisve. Patriotizmą skatino kūrybai savo gyvenimą paaukojęs lietuvių tautai žadinti – poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“. Tai reikšmingiausias Baranausko kūrinys, kuriame apdainuojama gimtojo krašto gamta ,idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, išreiškiamas protestas prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Kūrinyje atsispindi liaudies žmogaus pasaulėjauta, jo kūrybinės galios, humanizmas, nepalaužiama laisvės meilė. Ir pro subjektyvias Baranausko nuotaikas, jo idėjinį ribotumą objektyvūs miško ir liaudies gyvenimo vaizdai poemoje leidžia pajusti baudžiavinės Lietuvos tikrovę. Pirmojoje dalyje apdainuojamas miško grožis. Poemos sumanymas romantiškas: pavaizduoti mišką, kurio jau nebėra. Poemos įžanga-trumpa viso „Anykščių šilelio“ santrauka, kurioje pajuntame nusiminimą ,gėlą. Nepaisant įžangos turinio, pirmoji dalis teikia turiningo vidinio džiaugsmo, kupino gamtos vaizdavimo. Iš pradžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!