Romantizmo genezė, terminas, santykis su kitais laikotarpiais

Romantizmo epocha - tai XVIII amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios laikotarpis, kai buvo atsigręžta į viduramžius, poetizuojama herojinė asmenybė, keliamos tautos istorijos, laisvės problemos. Tačiau žodis ,,epocha” šalia romantizmo vartojamas tik sąlyginai, kadangi yra paplitusi nuomonė, jog romantizmas nėra įgijęs vientisos meninės raiškos.
Šiame darbe pažvelgsime kokius laikus siekia romantizmo šaknys bei kokios aplinkybės ir kokie asmenys įtakojo šios srovės atsiradimą. Taip pat kuo iš esmės skiriasi romantizmas nuo apšvietos, bei kaip šis judėjimas paveikė meną ir literatūrą.
Rengdamas šį referatą pagrinde rėmiausi Normano Davies’o veikalo ,,Europa. Istorija” skyreliu apie romantizmą, kuriame aptariama romantizmo epochos problematika.
Kad ir kas būtų sakoma apie Romantizmo sąjūdį, negalima paneigti, kad toks sąjūdis iš tikrųjų buvo. XIX a. pradžioje būti romantiku reiškė daugiau nei būti svajotoju ar iki ausų įsimylėjusiu jaunuoliu: tas vardas reiškė, jog jis drąsiai žvelgia į savo amžiaus tikrovę.15
Pats terminas ,,romantizmas” kilęs iš anglų kalbos žodžio romantic (vaizdingas). Vokietijoje jis, anot Ponios de Staēl, reiškia ,,poeziją, kurios ištakose buvo trubadūrai” (Apie Vokietiją, 1800). 1823 m. Stendhalis terminą ,,romantizmas” apibūdina kaip ,,meną pristatyti tautoms literatūros kūrinius, kurie, atsižvelgiant į dabartinius papročius ir tikėjimus, gali suteikti kiek įmanoma didesnį malonumą”.16
Nors dėl šio žodžio prasmės galima ginčytis be galo, bet jo vartojimo istorija visai aiški. Pirmieji rašytojai ir dailininkai, išgarsėję kaip ,,romantikai”, buvo susiję su vokiečių kritikais broliais Augustu Wilhelmu ir Friedrichu Schlegeliais, gyvenusiais Drezdene XVIII a. pabaigoje. Pats Friedrichas Schlegelis pateikė ankstyviausią romantinės poezijos apibrėžimą: ,,pažangi universali poezija” – taip ją pavadino savo žurnale Athenaeum 1798 m. pavadinimas prigijo ir netrukus paplito Vokietijoje; juo buvo apibūdinami visi, kas kaip Schlegeliai manė, jog Naujųjų laikų pasaulis dvasiškai nesuderinamas su klasikinės senovės pasauliu.17
Dauguma garsiausių to laikotarpio menininkų, apie kuriuos mes šiandien manome, jog jie ,,romantikai”, iš tikrųjų priešinosi šiai sąvokai. Pavyzdžiui, Eugenes’as Delacroix ją atmetė. Jis pareiškė esąs grynasis klasikas. Tokių pavyzdžių daug visoje meno istorijoje. Antai anglų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!