Romantizmo autoriai kartojimui

ADOMAS MICKEVIČIUS (1798 – 1855) • Svarbiausia Vilniaus Romantinės mokyklos figūra. • Autoritetingas lietuvių ir lenkų poetas. • Talentingiausias romantikas Lietuvoje. KONTEKSTAS: • Vadino save lietuviu ne etnine, bet istorinės Lietuvos prasme – svarbi lietuvybė. • Lietuvoje romantizmas prasideda su kylančiu pasipriešinimu Rusijos priespaudai. Netekus valstybingumo buvo svarbu išlaikyti kultūrinį savitumą, piliečių atmintyje saugoti buvusios valstybės viziją. • Dalyvavo Filomatų ir Filaretų draugijose. Į jas būrėsi patriotinės dvasios jaunuoliai, pasiryžę šviestis, morališkai tobulėti, būti naudingi visuomenei. • Už nelegaliai vykdytą veiklą draugijose buvo ištremtas į Rusiją 1824-29 m. • Autorius suformulavo svarbiausią savo poetinį ir moralinį principą/credo, susijusį su romantizmu: „Žvelk širdimi į širdį.“ POEMA „VĖLINĖS“ IDĖJA – žmogaus gyvenimo prasmė apima moralinę pareigą būti žmogiškam, gyventi ne tik sau ir įveikti sunkumus. KONTEKSTAS: • Mickevičiaus asmenį gaubė romantinis kūrėjo išskirtinumas, genialumas mitas, suteikęs jam pranašo statusą. • Poetas mėgo improvizuoti, vertino įkvėpimą. Iš nepaprastai stiprių išgyvenimų, iš poetinės vizijos radosi ir „Vėlinių“ „Improvizacija“. • Kūrėjo-genijaus mitas tuometinėje visuomenėje buvo vis labiau stiprėjusio GUSTAVO-KONRADO PERSONAŽAS: • II-oje dalyje atsiskyrėlis Gustavas ieškojo idealios meilės, rado ją, bet ši pasirinko žemiškus turtus – ištekėjo už materialiai turtingo vyro. Taip Gustavas patiria ir didžiausią laimę, ir didžiausią kančią. • Veikėjas išgyvena dramą ir nusižudo. Mirtis nelaimingą įsimylėjėlį išlaisvina nuo kančių – tai simbolinis veiksmas. • III dalyje Gustavas, suvokęs savo ir tėvynės ryšį, pasikeičia vardą ir tampa Konradu (įvyksta metamorfozė), kovotoju už savo tautos ir visų žmonių laimę. • Kalinys (dar Gustavas) supranta, kad paleistas iš kalėjimo, bet ištremtas iš tėvynės, praras MONOLOGAS „IMPROVIZACIJA“: • Monologas atskleidžia romantinio genijaus išskirtinumą, galią kurti naujus pasaulius. • Veikėjui svarbu parodyti, kad menininkas kalba tarsi iš kokių aukštybių. • Išreiškiamas genijaus, kuriam pasiekiamos pasaulio ir žmogaus paslaptys, paveikslas. • „Improvizacijoje“ kūryba akcentuojama ne vien kaip menas ir saviraiškos priemonė, bet ir didi jėga, prilygstanti Dievo galiai. KŪRĖJO IR KŪRYBOS TEMA: • Gyvenimo ir kūrybos suartinimas – vienas romantizmo programinių siekių. • Konradas patiria dvasinę ekstazę – didžiausią susijaudinimą, jausmų pakilimą improvizuodamas. Jam suteiktos panašios autoriaus improvizavimo galios. • Konradas pajunta kūrėjo genijaus galią, suvokia galįs valdyti pasaulį ir kurti naują • „Virtuozas aš!“ – monologo kulminacija, dvasinis triumfas, pabrėžiantis kūrėjo meistriškumą. • Konradas save laiko pranašesniu už kitus žmones, mat šie nesupranta EILĖRAŠTIS „ODĖ JAUNYSTEI“ KONTEKSTAS: • Odė sukurta autoriaus jaunystės metais. • Didėjo nepasitenkinimas carinės Rusijos priespauda, vykdytu smurtu ir priespauda. TEMA: PROBLEMA: IDĖJA – jaunas žmogus yra pasaulio viltis, tik jis gali tobulinti, pertvarkyti apleistą, tamsią ir nesaugią žemę; jauni žmonės gali keisti, pertvarkyti pasaulį. JAUNO ŽMOGAUS SIEKIAI, IDEALAI: • atsispirti visoms ydoms jau jaunystėje; • svarbu būti maksimaliam, visapusiškam, žingeidžiam, nes jauno žmogaus galimybės neturi ribų; • pakeisti pasaulį, padaryti jį geresne vieta gyventi; • būti revoliucingam, kovoti už savo laisvę; • pasiekti stebuklingus tolius; • pažinti pasaulį, atrasti tai, kas dar nesurasta; sužinoti tai, kas dar nežinoma. • „Žvelk ten, kur nepasieks akis, Laužk tai, ko nepajėgs ir protas.“ (imperatyvas) • Veiklios jaunosios generacijos manifestas. • „Odėje jaunystei“ reiškiamas jaunajai kartai būdingas stiprių jausmų ir plačių užmojų troškimas, jaunatviškas entuziazmas keisti pasaulį. • Mickevičius skelbia žmonių bendrystės, brolybės idėją, pasitikėjimą pasaulio atsinaujinimo galimybe, auštančia laisvės era. • Odėje skamba ir švietėjiškas ryžtas kovoti su ydomis, tobulėti ir tobulinti visuomenę. EILĖRAŠTIS „AKERMANO STEPĖS“ iš ciklo „KRYMO SONETAI“ KONTEKSTAS: • Tremtis. Poetas ištremtas į Rusiją, gyvena Odesoje, lankosi Kryme. Čia jam atsiranda proga arčiau susipažinti su romantikus integruojančia kultūra. • Kelionės suteikia kūrybinių impulsų. TEMA: apie tėvynės ilgesį. PROBLEMA: kaip gyventi be tėvynės? IDĖJA: žmogus, praradęs Tėvynę, jaučiasi kaip tremtinys ir išgyvena kančią, kurios negali numalšinti svetimo krašto įspūdingas grožis. • Ketureiliuose piešiamas peizažas, trieiliuose atskleidžiami lyrinio subjekto jausmai. • Lyrinis subjektas žavisi svetimo krašto grožiu: jis plaukia stepe tarsi per sausą okeaną, žavisi žydinčiais raudonais bužanais, bet šis grožis nenumalšina gimtojo krašto ilgesio. • Žmogus stebi žvaigždes, įsiklauso į tylą – norėtų išgirsti balsus iš Lietuvos. • Tėvynės ilgesys lyriniam subjektui yra dvasinis orientyras. • „Krymo sonetų“ cikle gamtos vaizdai sužadina poetinius išgyvenimus, kurie tampa žmogaus dvasinio gyvenimo išraiškos priemone. • Eilėraštyje svarbus keliavimo motyvas asocijuojasi su gyvenimo kelione, klaidžiojimu ieškant orientyrų. individualizmo išraiška. kūrybos šaltinį. Tad poetui yra sunku kurti be tėvynės. ir nevertina jo kūrybos. • Veikėjas teigia, kad jo dainų verti tik gamta ir Dievas – tikri idealai. POEMA „PONAS TADAS“ (1934) TEMA: apie istorinės Lietuvos bajorijos gyvenimą; žavėjimasis praeities gyvenimu. IDĖJA: kūrinys atskleidžia žmogaus ir pasaulio darną, laimingos praeities, įsispraudusios atmintin, grožį. KONTEKSTAS: • Mickevičius – lietuvis, ne etnine, bet istorine prasme. Dėl kreipimosi kūrinio įžangoje autorius kritikuotas politinių emigrantų. • Lietuvos gamta poetui buvo tarsi dvasios namai, žemiškasis rojus, kurio vertę geriausiai žino iš jo išvarytasis. • Poetas pabrėžė gamtos ir žmogiškosios prigimties kertinius ryšius, siejo tautos istoriją ir charakterį su gamta. • Kūrinio genezė: poema radosi iš tėvynės ilgesio, kuris Mickevičiui buvo tarsi lėtinė liga. LIETUVOS KRAŠTOVAIZDIS. I KNYGA „NAMŲ ŪKIS“ (1-40 eil.): • 1-40 eil. – kūrinio įžanga (preliudija), regėjimas, Tėvynės prisiminimai. • „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą! Kaip reik tave brangint, vien tik tas pamato, Kas tavęs jau neteko.“ • Po preliudijos seka reikšmingų Lietuvos vietų paminėjimas – Vilnius su Aušros vartais ir Dievo Motinos paveikslu, Naugardukas su pilimis, per lankas, kalvas banguojantis Nemunas. • Kitoje strofoje rašoma apie bajoro dvaro aplinką: pastatą supantys „topoliai“, daržinė ir tvartai prie kurių laukuose galima matyti juose dirbančius artojus. • Parodoma, kad dvaras yra padorus, netgi „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!