Romantizmas ir Romantizmo bruožai

Romantizmo srovė bei kryptis Vakaruose (Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje) reiškėsi nuo XVIII a. pabaigos (maždaug nuo 1794 m.) iki XIX a. vidurio (maždaug iki 1848 m.). Iš pradžių romantizmas rungėsi su klasicizmu, o vėliau, jį nugalėjęs (maždaug nuo 1830 m.), gyvavo drauge su kylančiu realizmu. Romantizmas reiškėsi įvairiose meno šakose: literatūroje, dailėje, muzikoje.
Romantizmas eina po klasicizmo literatūros, kurioje vyravo proto padiktuoti principai: taisyklingumas, aiškumas, simetriškumas, nuoseklumas. Romantinė kryptis iškėlė vaizduotės, jausmo, kūrybinės laisvės , autoriaus individualumo vaidmenį meninėje kūryboje. Jai dirvą iš dalies paruošė XVIII a. susiformavusi sentimentalizmo srovė bei „Audros ir veržimosi“ literatūra.
2) sukritikuota žmogaus prigimties, kaip nekintamos ir vieningos, koncepcija.
2) modifikuota progreso idėja (praeities epochos suvokiamos kaip šios pažangos stadijos, taigi be vertinamojo aspekto).
1.2. Žymiausi atstovai
Renesansas žavėjosi Antikos vertybėmis kaip antlaikėmis ir tobulomis, o Romantizmas - viduramžiais, todėl, kad juos laikė savo praeitimi. Vienas iš pagrindinių romantizmo teoretikų buvo Herderis, parašęs veikalą "Idėjos apie visuotinės istorijos filosofiją" (1784-1791). Jis žmogų laikė tarpininku tarp gamtos ir dvasios pasaulių. Europocentristas, nes Europa jam reiškė istorijos sąmonės tėvynę. Dėl to jos padėtis privilegijuota (evoliucionistas). Jam žmogaus prigimtis ne vieninga, bet įvairialypė. Žmogaus tipą lemia jo rasė - tai yra paveldėtos psichologinės savybės. Taigi, pavienio individo prigimtis kinta, bet rasės psichologinės savybės - ne. Jo teorija problematiška. Pagrindinis dalykas - skirtumai tarp socialinių ir politinių įvairių rasių institucijų remiasi ne rasės istorine patirtimi, o jos vidinėmis psichologinėmis ypatybėmis. Iš čia tiesus kelias rasizmo link.
"Tautų pavasaris" išryškina istoriografijos, kaip nacionalinės savimonės pagrindimo poreikį. Tai ypač buvo svarbu tautoms, kurios, išlikdamos anachronistinių monarchijų sudėtyje, siekė pagrįsti savo nacionalinį identitetą bei pretenzijas į valstybingumą (italų, čekų, vengrų,, lenkų, serbų kultūrinio gyvenimo (literatūros ir muzikos meno) suklestėjimas). Dėmesys provincijų ir specifinių kultūrinių ar tautinių regionų istorijai. Tai inspiravo tam tikrą visuomeninę veiklą - kūrėsi praeities mylėtojų ir kraštotyrininkų draugijos.
Pirmuosius romantinius kūrinius išleidžia vokiečiai dar XVIII a. pabaigoje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!