Romantizmas Europoje bei Lietuvoje

Romantizmu vadiname idėjinį ir meninį sąjūdį, atsiradusį Vakarų Europos šalyse XVIII amžiaus pabaigoje, XIX amžiaus pirmoje pusėje susiformavusį ir paplitusį Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje.
Griežta istorine prasme romantizmas literatūroje yra literatūrinė kryptis, atsiradusi XVIII ir XIX amžių sandūroje, vienose šalyse anksčiau kitose vėliau. Romantizmo rašytojas vaizduoja gyvenimą ne tokį, koks jis yra, o pagražintą, idealizuotą, matomą per subjektyvią jausmų ir išgyvenimų prizmę. Romantinei literatūrai būdinga kūrėjo autonomija kūrybiniame procese, individualus požiūris į gyvenimą, subjektyvus dabarties laiko ir istorijos vertinimas, noras kurti intuityviai, labiau pabrėžiant įkvėpimo būseną, improvizaciją, o ne racionalų kūrybos procesą.
Didelį impulsą romantizmui atsirasti turėjo XVIII amžiaus pabaigos istoriniai įvykiai. Švietėjai skelbė, kad žmonės yra gimę laisvi ir turi būti laisvi prieš įstatymus. Jie tikėjo, jog visuomenės gyvenimą galima pagerinti kuriant racionalius įstatymus, tobulinant žmonių tarpusavio santykius. Tačiau 1789-1794 metų Prancūzų revoliucija parodė, kad istorija keičiasi ir visuomenė kuriasi ne taip, kaip manė švietėjai, o reformų rezultatai visai kitokie, negu buvo tikimasi. Pirmieji dešimtmečiai po revoliucijos atskleidė, kad harmoninga ir laiminga žmonių visuomenė nesusikūrė, o luomines privilegijas pakeitė pinigų valdžia, žmonių entuziazmas ir iniciatyva palengva virto egoistinių tikslų tenkinimu. Prancūzų revoliucija sugriovė feodalinę sistemą: monarchija buvo panaikinta, paskelbta respublika, karalius giljotinuotas, atšauktos dvarininkų privilegijos, iš bažnyčių ir vienuolynų atimtos žemės. Prancūzijos įvykiai nuvilnijo per visą Europą. Žmonių sąmonė pakito: pavergtieji ėmė kalbėti apie laisvę, entuziastingai sveikinamos naujovės bei naujos vertybės- individualizmas, savarankiškumas, iniciatyva. Kuriasi nauja buržuazinė visuomenė. Vienas romantizmo teoretikų Augustas Vilhelmas fon Šlėgelis, Prancūzų revoliuciją įvardija kaip reiškinį, paspartinusį asmenybės autonomiškumą socialiniame gyvenime. Kartu vis dažniau pabrėžiama kūrybos laisvė, suprantama kaip asmenybės laisvės sąlygą. Dėl Prancūzų revoliucijos įtakos formuojasi išsivadavimo judėjimai Lenkijoje, Graikijoje, Italijoje. Per Europą lyg viesulas praūžia Napoleonas Bonapartas, kaip Prancūzijos imperatorius, pagreitinęs feodalizmo panaikinimą, išleistu kodeksu paleidęs skelbiamą formalią piliečių laisvę bei pilietines teises visiems žmonėms. Po Prancūzų revoliucijos atsiranda filosofinės teorijos, naujai aiškinančios žmogaus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!