Romantizmas Lietuvoje ir pasaulyje

Poetų simbolistų tėvyne neginčytinai yra laikoma Prancūzija, o ryškiausias dramaturginio simbolizmo apraiškas tyrinėtojai aptinka Belgijoje. Simbolizmą dramaturgijoje vainikuoja ir užbaigia žymiausio belgų dramaturgo Moriso Maeterlincko (Maeterlinck, 1862-1949) "gulbės giesmė", drama "Mėlynoji paukštė" (1905)1, kurioje iškyla idealius žmogaus siekius ženklinantis Mėlynosios paukštės simbolis. Ne visi tyrinėtojai sutinka be išlygų M.Maeterlincką atiduoti simbolizmui, o dar kiti jį priskiria neoromantizmui ar net romantizmui.
Simbolinis mąstymas, kuris simbolistams tampa kertiniu jų estetikos ir poetikos akmeniu, vis dėlto nėra išskirtinė Simbolizmo nuosavybė. Ne mažesniu mastu jis būdingas ir romantikams..
M.Maeterlincką geriausia laikyti simboliškai mąstančiu rašytoju, kurio kūryba alsuoja Romantizmo dvasia2. Tokią išvada sugestijuoja pats Maeterlinckas, kuris programiniame esė “Sielos palaima (Nuolankiųjų turtai)” (1896) atvirai išreiškė savo susižavėjimą vokiečių romantizmu ir ypač gryniausia jo apraiška – Novaliu. Vadinasi, kažkuriame taške Romantizmas ir Simbolizmas susipina artimos giminystės saitais.
Amerikiečių literatūros mokslininkas J.Barzunas išsakė po pozityvizmo ir empirizmo epochos neįtikėtai skambėjusią tiesą, kad “tikrovės tyrinėjimas buvo svarbiausias romantinio meno siekiams” ir kad romantikai atrado ne “svajonių pasaulį, į kurį pabėgama, bet tikrovės pasaulį, kuriame gyvenama” (, 58), o paskui Simbolizmą ir kitas svarbiasuias XIX a. I pusės kryptis paskelbė esančias Romantizmo skaidymosi produktu (, 98-99), kitaip tariant, Romantizmą ir Simbolizmą susiejo visumos ir dalies, priežasties ir pasekmės santykiais: Simbolizmas tiriąs ne visumą kaip Romantizmas, o tik tos visumos dalį. M.Maeterlincko kūrybai, ypač “Mėlynajai paukštei”, būdingesnės yra kaip tik tos savybės, kurios kyla ne iš dalies – Simbolizmo, – o iš visumos – Romantizmo.
Ar atsitiktinai savo simbolį M.Maeterlinckas pavadino Mėlynąja paukšte? Galime drąsiai rašyti lygybės ženklą tarp M.Maeterlincko Paukštės ir stebuklinės pasakos Paukštės, bet pirmasis simbolių dėmuo visiškai nesutampa: M.Maeterlincko Paukštė mėlynoji", o pasakose herojus ieško "aukso" Paukštės.
Folklorinį ir romantinį kontekstus M.Maeterlinckas jungia neatsitiktinai. Nuosavą simbolinį darinį jis nulipdo iš pasakos Paukštės ir Novalio simbolio mė1ynos spalvos, o tai pirmiausia reiškia dramaturgo polemiką tiek su Novaliu (todėl vaikai ieško ne Mėlynosios gėlės),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!