Romano Abramovičiaus asmenybės analizė

Apie paslaptingąjį Kremliaus šeimynykštį Romaną Abramovičių Rusijos visomenė pirmą kartą išgirdo 1998 metais, kai populiarios naujienų laida, komentuodama šalies ekonominę padėtį, pavadino jį prezidento Jelcino “pinigine“. Tuo metu Abramavičius jau buvo oficialiai pripažintas milijardierius – jo registruoto turto vertė siekė kelis milijardus.
Šiuo metu oficialiai skelbiama, jog Abramavičiaus turtas siekia septynis su puse milijardų svarų. Jis naftos kompanijų, mėsos kombinatų, automobilių gamybos, futbolo klubo Chelsea ir kitų įmonių savininkas.
Abramovičius įnešė vieną iš svariausių indėlių kuriant politinę Rusijos partiją, kuri vienintelė be jokių išlygų parėmė Putiną prezidentų rinkimų kovoje (1999 m.). Kaip Putinui prireikdavo šešėlinės jėgos kovojant su priešais, Abramavičius visada pasirodydavo esąs ištikimas bendrininkas. Tai nereiškia, kad Abromavičius samdydavo ginkluotas jėgas ir siekdavo oponentus paklusti, jo metodai kur kas rafinuotesni ir subtilesni. Jis garsėja gebėjimu nepasiduoti provokacijoms, net jeigu tai reiškia laikiną pralaimėjimą. Abramavičius moka numatyti dešimt ėjimų į priekį; net jei keletas pirmųjų ar net pirmieji devyni nieko gero nežada, jis mato dešimtąjį ir pagal jį derina savo veiksmus. Tai retas gebėjimas.
Iš fragmentiškų žinių susidėlioja portretas žmogaus, kuris turi daug pavidalų: Chelsea futbolo sirgaliams jis yra ponas „gausybės ragas“, nusivylusiems daugelio įmonių smulkiesiems akcininkams – negailestingas akcijų „skiedėjas“. Dėkingi eskimai dievina jį kaip mesiją; užkietėję „skaičių ėdikai“ Maskvoje teigia, kad jis begėdiškai, nors ir teisėtais būdais, vengia mokėti mokesčius. Jaunesnieji jo darbuotojai negali atsigėrėti jo ištikimybe ir žavesiu; Sibiro darbininkai karčiai skundžiasi menkais atlyginimais ir kaltina apgaule įkalbėjus parduoti jiems priklausiusias akcijas jo naftos kompanijai. Artimi draugai apibūdina jį kaip verslų ir charizmatišką žmogų; ciniški Vakarų bankininkai niekina jį kaip pilką prisitaikėlį.
R. Abramavičiaus tautybė – žydas. Nuo trijų metų amžiaus – našlaitis. Užaugino jį dėdės.
Vaikystėje smalsus ir daug klausinėjantis vaikas. Jis greitai susivokdavo situacijoje ir stengdavosi viską daryti greitai ir gerai. Jam teikdavo malonumą viską daryti kaip reikiant, buvo ypatingai energingas. Buvo nekantrus, tačiau labai malonaus būdo, draugiškas.
Vaikystėje Abramavičiui įskiepyta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!