Lietuva yra nedidelė Europos šalis, kuri turėjo atlikti svarbias ūkio reformas tapdama laisvosios rinkos dalyve. Dabar egzistuojantis rinkos modelis Lietuvoje – tai pereinamoji ekonomika. Nenuostabu, kad po 50 metų, kai Lietuvoje reiškėsi SSSR planinė ūkio sistema, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos raidos lygį.
Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę buvo pradėta vykdyti Lietuvos ekonomikos sistemos pertvarka, kurios rezultatus (tiek teigiamus, tiek neigiamus) jaučiame šiandien. Ieškant naujų problemų sprendimo metodų ir integruojantis į Europos bei viso pasaulio erdvę ekonomikos pertvarkymo problemos išlieka aktualios.
Todėl pagrindinis mūsų darbo tikslas yra išanalizuoti komandinės ekonomikos problemas, jų sprendimo būdus Lietuvoje pereinant į laisvąją rinką ir rezultatus dabartinėje ekonomikoje. Norėdami įgyvendinti šį tikslą išsikėlėme tokius uždavinius: ištirti atliktas ekonomikos reformas įvairose srityse (nuosavybės teises, įmonių ir bendrovių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, mokesčių, kainų, kredito, pinigų ir bankų veiklos srityse) ir jų padarinius. Įvertinus palyginti buvusią Lietuvos ekonomikos situaciją su dabartine, einančia rinkos ekonomikos keliu.
Galima pagrįstai teigti, kad tuometinės problemos vis dar tebėra aktualios, nes tai tiesiogiai turėjo įtakos šiuo metu vykdumai Lietuvos politikai.
1940 metais paskelbus Lietuvą SSRS dalimi, jos ūkio sistema per trumpą laiką buvo pakeista planine. Pagal SSRS principus Lietuvos ūkis iki Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) buvo nuosekliai integruojamas į Sovietų sąjungos ūkį.
XX a. trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje įvesti penkmečio planai, kolūkiai. (Kolūkis – tai sovietinis žemės ūkio organizavimo būdas, besiremiantis kolektyvinio ūkininkavimo idėja.) Šalia kolūkių dar egzistavo tarybiniai ūkiai. Kolūkiečiai, arba kolchozninkai, buvo apmokami remiantis išdirbtomis darbo dienomis, tuo tarpu tarybiniuose ūkiuose buvo mokamos algos.
Pereinant prie socialistinės industrializacijos, Sovietų Sąjungos šalyse (žinoma, ir Lietuvoje) parengtas ketvirtojo penkmečio planas, sudarė sąlygas kurti administracinę komandinę sistemą. Lietuvos pramonė, trūkstant žaliavų, buvo integruota į Sovietų Sąjungos ūkio sistemą.
Planinės ekonomikos pranašumai
Nebūna pinigų trūkumo, reguliuojant kainas ir algas nereikia baimintis per didelės infliacijos (pinigų perviršis pasireikšdavo prekių trūkumu – deficitu).
Nėra baimės, kad bus nesumokėtos algos, nes pinigų visada yra.
Sugalvojami nauji darbai,...
Šį darbą sudaro 8312 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!