Išteklių taupymo ir racionalaus jų panaudojimo problemos Lietuvoje

Studentas VAIDAS STONIS
(Parašas)
Kursinio darbo vadovas D. ŠABLINSKAITĖ
(Parašas)
Vilnius 2007
Įvadas
Viskas, ką mes turime ir galime turėti yra gamtoje: tai vanduo, žemė, oras, klimatas, augalija, gyvūnija, naudingos iškasenos, landšaftas ir kt, naudojami visuomenės reikmėms tenkinti. Gamta, mus supantis pasaulis – tai labai sudėtinga ir paslaptinga sistema, kurios reiškiniai glaudžiai ir įvairiai tarpusavyje susiję, vieni nuo kitų priklauso ir vieni kitus sąlygoje. Žmonijos ūkinės veiklos istoriją galima vertinti ir kaip jos santykių su gamta istoriją. Pagrindą sudaro gamtos išteklių naudojimas, nes gamtiniai ištekliai sudaro sąlygas žmonijai egzistuoti ir vystytis. Išteklių iki XX a. pradžios praktiškai netrūko. Jų įvairovė kai kuriose pasaulio šalyse leido susiformuoti požiūriui, kad gamtos išteklių mūsų žemėje yra pakankamai , kad jie neišsemiami.
Tačiau vien per nevisą antrojo šio amžiaus pusę mūsų planetos gyventojai gamtinių išteklių sunaudojo daugiau, nei per visą ankstesnį savo egzistavimą. Tai kaipgi mes toliau gyvensime? Jau dabar kai kurių nereprodukuojamų gamtos išteklių atsargos baigia išsekti ir, nekeičiant jų gavybos bei naudojimo būdų, artimiausiu metu galutinai išseks.
Apriboti gamybą, nekeičiant jos technologijos, ūkio struktūros, mažinant savo poreikių augimo tempų, žmonija negalės. Reikės ieškoti alternatyvių sprendimų.
Mums visiems neišvengiamai reikės tobulesnės naujų energetinių ir kitų išteklių naudojimo paieškos, technikos ir technologijos, gamybos ir įdiegimo būdų. Būsime priversti nuolat ieškoti energijos ir medžiagų imlumo atžvilgiu tobulesnių technologijų diegimo, gamtos išteklių atnaujinimo galimybių.
Nagrinėsiu tik pagrindines, mano manymu, svarbiausias problemas: išteklių taupymo problemos, Lietuvos gamtos ištekliai, išteklių taupymas ir kitos gan aktualios problemos.
1. IŠTEKLIAI
1.1 Civilizacijos raida ir žemės ištekliai
Paprasčiausia, seniausiai žmogaus iš žemes išgaunama žaliava buvo kietoji uoliena arba akmuo. Gal todėl ankstyvieji žmonijos civilizacijos laikotarpiai vadinami akmens vardu: paleolito (senojo akmens), mezolito1 (viduriniojo akmens), neolito (naujojo akmens). Po akmens amžių sekė žmogaus gamybinę veiklą sąlygojusi metalų (žalvario, geležies) laikotarpiai. Taip pat labai senai pradėtas vartoti žemes turtas –valgomoji druska.
Akmenį žmonės pradėjo naudoti labai seniai, tačiau didesniais kiekiais- tik neolite, maždaug prieš 6000 metų. Metalus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!