Darbas yra susijęs su rentgeno spinduliais. XIX amžiuje buvo atrasti infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, radioaktyvusis spinduliavimas ir radijo bangos. Tačiau mokslininkus ir visuomenę labiausiai sudomino vokiečių fiziko Vilhelmo Rentgeno (1845 – 1923) atrastieji spinduliai. 1895 m. mokslininkas pastebėjo, kad greitų elektronų srautui susidūrus su kokia nors kieta medžiaga, skleidžiami ypatingi spinduliai, kurie prasiskverbia pro šviesai neskaidrias medžiagas. Šie spinduliai vėliau buvo pavadinti Rentgeno spinduliais. Rentgeno spinduliai – elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai. Šiuos spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skleidžia radioaktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dėl atomo jonizacijos, išlėkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai, arba fluorescenciniai.
V. Rentgenas eksperimentiškai įrodė, kad judančio elektriškai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas (Rentgeno srovė) tapatus elektros srovės sukurtam magnetiniam laukui. 1895 m. atrado spindulius, kuriuos pavadino X spinduliais, ir ištyrė jų savybes, numatė spindulių pritaikymo galimybes medicinoje ir technikoje. Svarbūs Rentgeno pjezoelektroninių ir piroelektroninių kristalų savybių, elektrinių ir optinių reiškinių ryšio kristaluose tyrimai. Mokslininkas labai tiksliai išmatavo įvairias fizikines konstantas. V. Rentgeno atradimai buvo viena šiuolaikinės atomo teorijos ištakų. Rentgeno srovės atradimas davė pradžią H. A. Lorenco elektroninei teorijai, o Rentgeno spindulių atradimas tiesiog stimuliavo radioaktyvumo atradimą.
V. Rentgenas pastebėjo, kad atokiai nuo vamzdelio stovėjęs ekranas, padengtas bario oksidu, švyti. Ekranas buvo naudojamas aptikti katodiniams spinduliams: jiems veikiant bario oksidą, ši medžiaga imdavo švytėti arba, anot fizikų, fluorescuoti (tas reiškinys vėliau buvo panaudotas televizorių ekranuose). Betgi ekrano negalėjo veikti katodiniai spinduliai, nes juos sugerdavo net nedidelis oro tarpas. Mokslininkas suprato atradęs naujus, dar skvarbesnius spindulius, kuriuos skleidė katodinis vamzdelis. Kiek atsitiktinis buvo tas atradimas, nėra žinoma, nes V....
Šį darbą sudaro 1850 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!