2003
Įžanga
Susidurti su rentgeno spinduliais tenka nedažnai, o ir susidūrus galbūt ne daugelis ką ir galėtų apie juos pasakyti, galbūt tik tai, jog jais peršvietus galima pamatyti griaučius. O ką jau kalbėti apie pačius rentgeno aparatus… O dar ypač apie senus… Nežinome nei jų poveikio (gero ir blogo), nei iš kur jie atsirado, nei kas juos atrado.
Tad aš stengsiuosi palikti bent mažą įspūdį apie juos. Kokios naujovės atsiradė čioje srityje ir panašiai. Čia rasite beveik visą (daugumą) informacijos, kurią tik galima rasti internete. Ir tai jame dar ne kiekvienas tiek rastų. Čia jau reikia specialių knygų, kurias manau retas turi, o gal iš viso neturi.
Šiame darbe galima bus su naujausiais rentgeno aparatais, su didžiausiom ir naujausiom dabar naudojamom technologijom bei kaip ne keista jų panaudojimą tokiose srityse, jog net nepagalvotume. Taip pat čia rasite atsakymus į keletą dažniausiai kylančių klausimų paprastam žmogui. Bus užsiminta ir Lietuvos bendradarbiavimo su užsienio šalimis rengenologijos srityje.
Rentgeno spinduliai
X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai, kurių bangos ilgis = 10-14 - 10-7m. Rentgeno spinduliai, kurių < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių > 0,2 nm - minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skledžia radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio 0. Rentgeno spinduliž kvantž energija h0 (čia h - Planko konstanta) lygi rentgeno spindulių žadinančių pagreitintų elektronų energijai eU; čia e - elektrono krūvis, U - greitintuvo įtampa. Dažną 0 atitinka rentgeno spindulių spektro trumpabangė riba 0 = hc/eU; čia c - šviesos greitis vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dël atomo jonizacijos, išlëkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra pirminiai...
Šį darbą sudaro 3401 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!