Rentgeno spinduliai. Rentgeno spindulių taikymas praktikoje

RENTGENO SPINDULIAI.
Kaunas
2005
TURINYS:
Įžanga
I. Rentgeno spindulių atradimas
II. Rentgeninė struktūros analizė
III. Rentgeno spindulių spektras
IV. Medžiagų rentgenografija
Literatūra
Įžanga
Pastaraisiais metais mokslas taip išsivystė, kad specialistai, dirbantys skirtingose
srityse, nebesupranta vienas kito, vos tik pokalbis peržengia klausimų, jungiančių mokslininkus į bendrą šeimą, rėmus – svarbiausių sąvokų bei dėsnių ribas. Mokslų skyriai tampriai susipynė su technika, kitomis gamtos mokslo dalimis, medicina ir net humanitariniais mokslais. Nieko nuostabaus, kad jie tapo savarankiškomis disciplinomis.
I. Rentgeno spindulių atradimas
Rentgeno spinduliai užima elektromagnetinio spektro sritį apytiksliai nuo kelių dešimčių iki šimtųjų manometro dalių. Dar kietesni, t.y. trumpesni, spinduliai vadinami gama spinduliais.
Elektromagnetinio spektro sričių pavadinimai yra gana sąlygiški. Tam tikras terminas vartojamas, remiantis ne tiek bangos ilgio didumu, kiek šaltinio spinduliavimo pobūdžiu. Terminas „Rentgeno spinduliai“ dažniausiai vartojamas, kalbant apie spinduliavimą, kuris atsiranda elektronų srautui susiduriant su kliūtimi.
Vilhelmas Konradas Rentgenas (18475-1923) šią spinduliavimo rūšį atrado 1895m. lapkričio 8 dieną. Tuo metu daugelis pasaulio fizikų tyrė elektronų srautus, atsirandančius stikliniuose vamzdeliuose, iš kurių išsiurbtas oras. Į indą įlituodavo du elektrodus ir prie jų prijungdavo aukštą įtampą. Jau seniai buvo įtariama, kad iš tokio vamzdelio katodo sklinda kažkokie spinduliai.
Gerai žinomos visos 1895m. lapkričio 8-tos dienos vakaro įvykių smulkmenos. Rentgenas uždengė vamzdelį juodos medžiagos gabalu, užgesino kambaryje šviesą ir buvo beišeinąs namo, užmiršęs išjungti kirtiklį. Žvilgtelėjęs į prietaisą, su kuriuo dirbo, Rentgenas išvydo, jog švyti greta vamzdelio stovintis ekranas, padengtas liuminescencinių savybių turinčiu bario cianido sluoksniu. Jis sugrįžo, išjungė kirtiklį. Švytėjimas pranyko. Įjungė – ekranas vėl pradėjo švytėti. Rentgenas žinojo, kad katodiniai spinduliai iš tokio vamzdelio negali prasiskverbti pro medžiagą, kuria jis uždengė vamzdelį, ir dargi įveikti storą oro sluoksnį. Vadinasi...vadinasi, atrastas naujas, dar nežinomas spinduliavimas. Pavadinimą atrastiems spinduliams suteikė pats Rentgenas – x spinduliai.
Nuostabiausia šių spindulių savybė yra sugebėjimas prasiskverbti pro medžiagas, neskaidrias šviesai.
Rentgeno spindulių skvarbumas ypač pasitarnavo medicinai. Taip atsirado galimybės aptikti pramonės gaminių defektus. Nuostabius rentgenografijo9s rezultatus lėmė ta savybė, kad skirtingo tankio medžiagos nevienodai absorbuoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!