Renginio planas: Užgavėnės

Pasirengimas: mokiniai, vadovaujami mokytojų, daro kaukes, siūna užgavėnių personažams drabužius, ruošia dekoracijas, repetuoja vaidinimą ir atlieka kitus pasiruošimo darbus.
Tikslas: supažindinti mokinius su užgavėnių papročiais, tradicijomis.
Balys J. (1978), Lietuvių kalendorinės šventės;
Kriščiūnienė J. (1992), Užgavėnės;
Vaičekauskienė J. (2002), Švenčių scenarijai mokykloms;
Žarskus A. (2001), Pavasario virsmo šventės.
Veikėjai: autorius, Kanapinis, Lašininis, velnias, giltinė, žydas, čigonas, arklys, ožys, ožio savininkas, gervė.
Autorius – uniforma apsirengusi moksleivė.
Kanapinis – poliesis, pailgo, veido, kanapų barzda, susirišęs kanapinę virve, ant galvos užsidėjęs aukštą kepure, o ant kaklo raudoną šaliką, ant ilgos sermėgos užsivilkęs per petį tinklą, kurio galai už pečių surišti. Tinkle ant kailio šono įdėta silkių.
Lašininis – riebus, apvalainas, su lašinių gabalu burnoje, riebalai varva veidu, užsimaukšlinęs plačią kepurę. Užsivilkęs išverstomis kailinėmis kelnėmis. Ant galvos išversto kailio kepurė, susijuosęs šiaudų ryšiu.
Giltinė – ant paprastų rūbų apsisiautusi baltą paklodę, ties akimis iškirptos apvalios skylutės, apipaišytos juodai. Rankoje turi didelį dalgį.
Žydas – apsisaiutęs senu suplyšusiu apsiaustu, prie jo prisiūta dar keleta skiaučių, per juosmenį susijuosęs pančiu. Kaukė padaryta iš medžio žievės, paliktos skylės nosiai, burnai ir akims. Ūsai, barzda ir plaukai iš linų.
Ubagas – tai moteris, apsirengusi vyro drabužiais, rankoje turi pintinę, ties juosmeniu prisirišusi kūdikį (lėlę).
Arklys – medinė arklio galva, lemuo iš milinio švarko, vaikšto keturiomis.
Ožys – apsivilkės išverstus kailinius, po pilvu pakabintas kapšelis pelenų, ragai iš šiaudų, prikabinta uodega. Vaikšto keturiomis.
Gervė – išvirkšti kailiniai, pro vieną rankovę iškišamas medinis kaklas ir galva su kuodu ir judančiu snapu. Žmogaus galva paslėpta.
Ožio savininkas - įvairias skarmalais apsirengęs žmogus.
Autorius: Atsigręžkime į savo praeitį, į savo šaknis. Ar daug apie jas žinome? O juk turime žinoti savo tautos gyvenimo būdą, pasaulėžiūrą, mitologiją, apeigas, papročius, tradicijas.
Savo mokykloje stengiamės atgaivinti ir įprasminti geriausius praeities lietuvių liaudies tradicijas, mokomės jas savaip interpretuoti įsiliejant į šiandieną.
Viena iš archaiškiausių lietuvių kalendorinių švenčių, kur pažymimas žiemos ir pavasario susidūrimas - Užgavėnės. Etnografai spėja, kad prieš įvedant krikščionybę, jos būdavo švenčiamos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!