Religijų gausa pasaulyje

Absoliuti pasaulio gyventojų dauguma išpažįsta vieną ar kitą religiją, priklauso religinėms bendruomenėms, o kartu ir skirtingoms kultūroms. Atskirų tautų kultūrinės tradicijos remiasi skirtingomis religijomis, kurių formavimasis truko ištisus tūkstantmečius. Religija turėjo ir tebeturi svarbų vaidmenį daugelio šalių politiniame, kultūriniame ir net ekonominiame gyvenime. Tas vaidmuo laikui bėgant keitėsi, dažniausiai mažėjo, tačiau buvo tiek nuopuolio, tiek ir pakilimo laikotarpių.
Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vadinamųjų šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų garbinimas. Religija yra tikėjimų ir ritualų sistema, kurios dėka žmonių grupė reaguoja ir aiškina tai, ką laiko antgamtišku ir šventu [8]. Tai mąstymo, jausmų ir veiklos būdai, susiję su antgamtiškumu ir "anapusiškumu" [3]. Paties pavadinimo religija kilmė siejama su lotynų kalba, tačiau dėl tikslios etimologijos ginčijamasi ne vieną šimtmetį, pateikiamos bent penkios versijos. Vis dėlto, dažniausiai terminas religija yra kildinamas iš lotynų kalbos žodžio religio (lot. religio - pamaldumas, nuolankumas, šventumas) arba religare (lot. religare - ryšys, surišti).
• žmogumi (visuomene).
Pagrindinė religijos sociologijos tema yra religijos ir visuomenės santykis: tiriamas asmens, grupės,visuomenės santykis su transcendencija, Dievu/dievais (arba tuo, kas jiems yra šventa), ir iš to kylantis elgesys. Kitaip tariant, sociologija religiją analizuoja kaip socialinį fenomeną – ją domina ne religinių tikėjimų turinys, o tai, kaip jie įtakoja individo, grupės ar visuomenės elgesį; kaip formuojasi bei funkcionuoja religinės grupės; kodėl jos išlieka arba išnyksta; kokie yra religinių grupių tarpusavio santykiai, kada ir kodėl tarp jų kyla konfliktai; kodėl vienais istoriniais laikotarpiais religija "atgyja", o kitais "apmiršta" ir panašiai [1].
Daugumos religijų išpažinėjai periodiškai meldžiasi, švenčia su savuoju tikėjimu susijusias šventes, skaito arba studijuoja šventuosius raštus, teikia dvasinę, psichologinę bei kitokią pagalbą savosios konfesinės grupės nariams. Visa ši...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!