Religijų atsiradimo priežastys

Religija yra viena plačiausiai paplitusių pasaulėžiūros apraiškų. Didelį vaidmenį joje vaidina vaizdiniai, jausmai, tikėjimas, ritualas, organizacija. Ritualą, be maldos, sudaro daugybė įvairiausių veiksmų, dažniausiai panaudojant materialius daiktus. Juo siekiama paveikti ant-gamtines jėgas žmogaus labui. Ritualas stipriai veikia tikinčiųjų sąmonę, ypač jausmus, slopina mąstymą ir palaiko tikėjimą. Organizacija atlieka daugelį kultui svarbių funkcijų – organizacija ir atlieka ritualą, kuria ir propaguoja religines dogmas, saugo tikinčiųjų bendrijos vieningumą ir t.t.
Priešingai materializmui, teigiančiam, kad pasaulis yra vienalytis, sudarytas iš materialios substancijos ir pagal savo prigimtį egzistuoja savaime, nuo amžių, niekieno nesukurtas, religija, artima idealizmo giminaitė, pasaulio kūrėju laiko antgamtinį pradą – dvasią, dievybę – ir pripažįsta jo viešpatavimą. Tokia pasaulio samprata remdamiesi, teologai religiją laiko ypatinga tikinčiųjų santykių su dievybe forma ir tos dievybės, kaip aukščiausios valios, garbinimu. Religija, jų teigimu, yra dievybės apreikšta ir įkvėpta žmonėms. Materializmo požiūriu, religija su neatskiriama nuo jos antgamčio idėja yra pačių žmonių sukurta.
Gali pasirodyti, kad antgamtiškumo nemaža ir mene, ypač liaudies kūryboje – pasakose, pasakėčiose, legendose, epuose. Joje gausu fantastinių vaizdinių, išreiškiančių ne tik dievus ir dvasias, bet ir žmones didvyrius, gyvulius daiktus, gamtos reiškinius. Gamta liaudies kūryboje sužmoginama: jos jėgos, gyvūnai, augalai, net daiktai kalba, jaudinasi, verkia, rūstauja, džiaugiasi. Dauguma įvykių yra nesuderinami su gamtos dėsniais bei realiojo gyvenimo patirtimi, priklauso stebuklų kategorijai. Tačiau liaudies kūryboje nėra vieno labai svarbaus dalyko – tikėjimo, kad tikrai egzistuoja tokie personažai, tikrovėje darantys stebuklus, atliekantys nepaprastus žygius. Subrendusio proto žmogus suvokia, kad visa tai pramanyta, ir joks vidinis išgyvenimas neverčia jo tikėti, kad iš tikrųjų yra buvę taip, kaip pasakojama legendoje ar epe.
Tikėjimas yra tam tikra psichinė žmogaus būsena. Jis pagrįstas vidiniu suvokimu, betarpiškai besiremiančiu gyvenimo praktika, patirtimi. Tačiau tikėjimas tikėjimui nelygu. Jo yra įvairių formų.
Vadinasi, religinio tikėjimo turinį sudaro: aklas, tikrovės faktais neįrodytas tikėjimas antgamčiu su visa jo atributika; savo santykių su antgamčiu, su įvaizduotomis iliuzinėmis būtybėmis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!