Referatas apie intelektą

ĮVADAS

Intelektas — individualių proto, mąstymo ir atminties procesų skirtumų lemiamas gebėjimas gauti informaciją ir panaudoti ją sprendžiant problemas bei prisitaikant prie kintančios aplinkos. Neretai intelektą suvokiame kaip protinių pasiekimų ir gabumų lygį. Kadangi intelektą tyrinėjantys mokslininkai nuo seno įžvelgė ypač aiškių sąsajų tarp intelekto ir proto, intelektas neretai klaidingai prilyginamas protui, tačiau vis dar dvejojama, ar tai yra vienas bendras gebėjimas, ar keleto tarpusavyje susijusių gebėjimų visuma. Be to, pagal egzistuojančias įvairias intelekto teorijas jis yra skirstomas į dar kelis tipus.

Žmogaus intelektą padeda nustatyti intelekto testai, kurie išmatuoja individo intelekto koeficientą (IQ), nustatantį jo intelekto lygį ar net tikslų laipsnį. Intelekto testai pradėti kurti jau prieš porą šimtmečių, o populiariausi šiuo metu atliekami intelekto testai yra ypač tikslūs ir patikimi.

1. INTELEKTO TEORIJOS

Intelekto teorijos buvo kuriamos nuo pat psichologijos, kaip mokslo šakos, atsiradimo, tad egzistuoja daugybė tiek viena kitai prieštaraujančių, tiek viena kitą papildančių teorijų. Be abejo, psichologijos specialistai visais laikais rėmėsi tik moksliškai įrodytomis, kurių yra tik keletas.

Viena iš labiausiai paplitusių intelekto teorijų — XIX-XX a. amerikiečių psichologo Edvardo Torndaiko (E. Thorndike) teorija, teigianti, kad intelektas yra gabumų, nepriklausomų vienas nuo kito ir galinčių egzistuoti atskirai, visuma. Remdamasis šia teorija, XX a. amerikiečių psichologas Luisas Leonas Turstonas (L. L. Thurstone) išskyrė pagrindinius intelekto gebėjimus: P (perceptual) — gebėjimas suvokti supančią erdvę; S (spatial) — gebėjimas orientuotis erdvėje; V (verbal) — gebėjimas žodžiais vaizdingai nusakyti savo psichikos turinį; M (memore) — gebėjimas įsiminti, išlaikyti ir atgaminti informaciją; N (numerical) — gebėjimas nustatyti kiekius, jų santykius; R (reasoning) — gebėjimas nustatyti dėsningumus, juos apibendrinti ir logiškai spręsti; W (words fluence) — gebėjimas sklandžiai, rišliai kalbėti.

1983 m. Hovardas Gardneris (H. Gardner) — XX-XXI a. amerikiečių psichologas — pasiūlė intelektų įvairovės teorija, kuri teigė, jog egzistuoja septynios intelekto rūšys: kalbinis intelektas — žodžių reikšmių suvokimas, gebėjimas rišliai ir vaizdingai kalbėti, suvokti bei įsiminti kalbinę informaciją, metaforas; erdvinis intelektas — gebėjimas suvokti supančią erdvę, susidaryti jos visumos vaizdą; loginis matematinis intelektas — lankstus mąstymas, gebėjimas pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti; muzikinis intelektas — ritmo jutimas; kūniškasis sinestezinis intelektas — labai tikslus savo kūno suvokimas ir koordinuota kontrolė; vidinis asmeniškasis intelektas — gebėjimas suvokti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius; tarpasmeninis (socialinis) intelektas — gebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų, įsilieti į socialinį gyvenimą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!