Realizmo ir romantizmo palyginimas

Iš pradžių realizmą ir romantizmą siejo bendras tikslas – kova prieš klasicizmą. Vėliau realistai ėmė kritikuoti romantikus už per didelį svajingumą, atitrūkimą nuo realybės, per didelį žmogaus dvasingumą. Romantikai iškelia ryškų individą, dvasiškai nepriklausomą nuo jam priešiškos visuomenės, pabrėžia vidinio gyvenimo laisvę, pripažįsta subjektyvų požiūrį, o kūryboje siekia orginalumo. Realizme dažniausiai kuriami atskirų personažų tipai - veikėjai turi prototipus. Stengiamasi pateikti objektyvų dyvenimo vaizdą, pateikti smulkų aprašymą.
Realizmą formuoti pradeda nepasitikėjimas atsiradusia socialine nelygybe, iš to kylantys streikai, sukilimai. Dideli gamtos ir istorijos mokslų laimėjimai. Realizmui atsirasti padeda ir pozityvizmas (filosofija, teigianti, kad moksliniais metodais gautos žinios yra tikros, tikslios).
• Smulkiai aprašinėjama namų išorė ir vidus, veikėjų išorė ir apranga;
• Dinamiški, išbaigti, pagrįsti charakteriai;
• Charakterio ryšys su aplinka;
• Būdingas psichologizmas, dramizmas.
4. Realizmo raida vakarų Europoje:
Vienas žymiausių pradinio realizmo atstovų yra prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas. Jis teigė, jog romanas nesutampa su gyvenimo tikrove, tad, anot jo, tikri faktai turi būti sutirštinti, pateikti itin glaustai. Didelis dėmesys skiriamas detaliems, smulkiems aprašymams.
XIX a. antrojoje pusėje, romanui vis labiau įsitvirtinant literatūroje, imami svarstyti šio žanro teoriniai klausimai, atkreipamas dėmesys ne tik į turinį, bet ir į tai, kaip jis perteikiamas, diskutuojama apie pasakojimo būdą. To meto prozininkų kūryboje ieškoma naujo požiūrio į žmogų ir jo santykius su aplinka. Be to, Europoje, ypač parancūzų literatūroje, ima įsigalėti simbolistų skelbiamos absoliutaus grožio idėjos, o vėlyvo realizmo šalininkai, vadinę save natūralistais, skelbia, kad menininkas privalo moksliškai analizuoti ekonominius, socialinius santykius, vaizduodamas veikėjus, turi pabrėžti žmogaus prigimtį ir instinktus, atskleisti, kaip veikėjo poelgius lemia įgimtos savybės, net jo fizinė būsena. Vienas ryškiausių šio laikotarpio prozininkų – Anri Renė Albertas Gi de Mopasanas.
5. Rusų realizmo bruožai:
Vakarų Europos realistinio romano tradicijas tęsė ir rusų rašytojai. Ivano Turgenovo, Fiodoro Dostojevskio, Levo Tolstojaus romanų veikėjai, apmąstydami moralines ir filosofines idėjas, išfyvendami asmenines krizes ir vidinius lūžius, ieško atsakymų į amžinuosius gyvenimo, mirties,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!