Realizmas

• Romantizmą pakeičianti literatūros kryptis vadinasi realizmas. Didžiosiose Europos ir Amerikos literatūrose jis įsigalėjo apie 1840 m. (lietuvių literatūroje šiek tiek vėliau – maždaug po 50 m.) ir vyravo iki pat XIX a. pabaigos. Realizmas susijęs su XIX a. europiečių gyvenimo pokyčiais, mokslo atradimais, su išaugusiu rašytojų dėmesiu viduriniajam ir žemesniajam visuomenės sluoksniui - darbininkijai, smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, tarnautojams. Realistai nusigręžia nuo romantikų suabsoliutinto žmogaus dvasios pasaulio ir susitelkia ties daiktiškosios žmogaus aplinkos vaizdavimu. Ši literatūros kryptis paskatino šiuolaikinių literatūros žanrų, pirmiausia romano, išpopuliarėjimą. Vėlyvoji realizmo atmaina, išryškėjusi XIX a. paskutiniajame ketvirtyje, vadinama natūralizmu. Romantizmo, realizmo ir natūralizmo epochoje yra ir svarbiausios XX a. literatūros krypties - modernizmo ištakos.
• Rašytojai, dailininkai, skulptoriai taip pat buvo paveikti vyraujančių savo laiko idėjų. Jie laikėsi požiūrio, kad menininko uždavinys yra tyrinėti tikrovę, meniniais vaizdais atskleisti tai, kas neprieinama arba sunkiai prieinama mokslui. Realistai nustojo gilintis į filosofinius žmogaus būties klausimus, žavėtis istorijos, tolimų kraštų egzotika, gamta arba poetinės fantazijos skrydžiais. Jie dėmesį sutelkė į žmogaus kasdienybę - visų pirma į dirbančio, vargstančio žmogaus buitį, į plačiųjų visuomenės sluoksnių gyvenimą; savo kūriniuose ėmėsi kelti, fiksuoti ir spręsti skaudžias daiktiškosios žmogaus būties problemas. Todėl realistiniam menui būdingiausia visuomeninė, arba socialinė, tematika ir problematika.
• Į tikrovę realistai stengėsi žvelgti nešališkai, objektyviai, su mokslininko atidumu ir dėmesingumu detalei, ir kartu pastebėti tos tikrovės dėsningumus, išryškinti esminius jos bruožus. Jų kūriniams būdingas tikslus išorinės, daiktiškosios tikrovės vaizdas ir kartu apibendrinimas, pastanga išryškinti tipiškus aplinkos ir visuomenės bruožus. Tokia tikslaus tikrovės atvaizdo ir tipiškumo dermė, realistų nuomone, ir yra tikroviškumas - vertingiausia naujojo meno savybė. Objektyvaus stebėtojo poziciją realistiniame mene paprastai išreiškia visažinio pasakotojo, vertintojo figūra (dailėje ją atitinka aiški vaizduojamoji perspektyva).
• Kartu su meno objektu ir siekiais pakito ir realistinių kūrinių raiškos priemonės. Realizmas atsisako aukštojo stiliaus, klasikinių žanrų, iš Antikos ar Biblijos paveldėtų motyvų. Klasikinio ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!