Realizmas (XIX a. vid. – XX a.)

Subjektyvus laikas siejamas su išoriniu (pastarojo pirmenybė). Dėmesys dabarčiai ir ateičiai. Žmogaus ir visuomenės raidos variklis – objektyvūs tikrovės procesai.
Žmogus veikiamas aplinkos. Ji lemia jo likimą, išgyvenimus, poelgius, charakterį, kartu neatmetama ir žmogaus valios bei pastangų reikšmė.
Atmetamas romantizmui būdingas subjektyvistinis, idealizuojantis pradas, iškeliamas meno objektyvumas, istorinis ir socialinis konkretumas. Tikrovė – estetinė vertybė. Pažintinė funkcija. Laikomasi veiksmo ir įvykių chronologijos. Priežasties ir pasekmės ryšys. Dėmesys dabarties laikui.
Dažnai veikėjai turi realius prototipus. Charakterio ryšys su socialine, istorine, etnografine aplinka. Įvairūs konfliktai: socialiniai, psichologiniai, moraliniai, buitiniai ir kt. Dramatizmas. Dinamiški, išbaigti, pagrįsti charakteriai. Humanistinis patosas. Pasakojama 3 asmeniu. Dėmesys aprašymui (gamtos, darbo, buities), detalėms. Atviros prasmės sakinys.
Atstovai: O. de Balzakas, N. Gogolis, F. Dostojevskis, T. Manas.
V. Kudirka, Žemaitė, J. Biliūnas, A. Vienuolis, P. Cvirka, I. Simonaitytė, V. Mykolaitis-Putinas (labiau modernistas)
). REALIZMAS (2) [lot. realis – tikras, daiktiškas] – literatūros srovė (pažangos amžius ir jo idėjos), susiformavusi apie 1850 m. daugelyje Europos šalių.
BRUOŽAI:
1. Visiškai atmetė romatiką: reikia ne svajoti ir įsivaizduoti, o realiai jausti „kojas ant žemės“, pabrėžia žmogaus kasdienybę – dirbančio, vargstančio žmogaus buitis.
2. Objektyviai (= dalykiškai, kad atitiktų tikrovę) vertinti pasaulį ir žmogaus gyvenimą, išryškinti esminius aplinkos ir visuomenės bruožus.
3. Grožio ir prasmės ieškojimas, skriaudos ir kaltės motyvai, idealo problema.
Žymiausias kūrėjas – Jonas Biliūnas (1879-1907) ir jo apsakymai („Joniukas“, „Kliudžiau“, „Lazda“, „Žvaigždė“, „Laimės žiburys“, „Brisiaus galas“, “Tikėjimas“), apysaka „Liūdna pasaka“.
J. Biliūnas savo kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Pasakotojas-kenčiantis drauge, nužengęs savo noru į skriaudos bedugnę būti su visais. J.Biliūno novelių centre-atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame gyvenime. Tragiškoji šios temos kulminacija-bejėgės gyvybės sunaikinimas, pažeidžian­tis amžiną visų egzistavimo teisę. Kiekvienas jų turi savo tiesos ir vidinės ramybės erdvę. Juos gaubia gailesčio, užuojautos, širdingo supratimo ir atlaidumo dvasia.
REALIZMAS.
Atsiradimo veiksniai: nepasitenkinimas atsiradusia socialine nelygybe ir iš to kylantys streikai, sukilimai, 1848 m. revoliucijos Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje. Dideli gamtos ir istorijos mokslų laimėjimai (Darvino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!