Realizmas ir O. de Balzako "Tėvas Gorijo"

Realizmas Onorė Balzakas (Honore de Balzaco) 1799 - 1850 • “Tėvas Gorijo” • (Le pere Goriot) Vienas svarbiausių O. Balazko romanų, tarsi sutelkiančių visą “Žmogiškosios komedijos” esmę yra “Tėvas Gorijo”. <...> Šiame kūrinyje Balzakas visapusiškai kritikuoja buržuazinę moralę. Labai realistiškai autorius vaizduoja, kaip buržuazinė visuomenė, kurioje viešpatauja pinigo valdžia, visiškai iškraipo žmonių jausmus ir jų tarpusavio santykius. • Vienas svarbiausių O. Balazko romanų, tarsi sutelkiančių visą “Žmogiškosios komedijos” esmę yra “Tėvas Gorijo”. <...> Šiame kūrinyje Balzakas visapusiškai kritikuoja buržuazinę moralę. Labai realistiškai autorius vaizduoja, kaip buržuazinė visuomenė, kurioje viešpatauja pinigo valdžia, visiškai iškraipo žmonių jausmus ir jų tarpusavio santykius. • E. Kuosaitė • Vienas žymiausių XIXa. realistų, realistinio • romano meistrų Vakarų Europoje buvo • Onorė de Balzakas. 1834 metais Balzakas • sumano romanų ciklą, epopėją “Žmogiškoji • komedija”, kurioje numato visapusiškai aprašyti visuomenę. Epopėją sudaro trys dalys: “Papročių etiudų”, kuriuose visuomenė vaizduojama, “Filosofiniai etiudai”, kurie ją vertina, ir “Analitiniai etiudai”, kurie parodo, kokie yra pagrindiniai tos visuomenės principai. Romaną “Tėvas Gorijo” Balzakas parašė 1834 - 1835m. , kai jau buvo suplanavęs tolimesnius kūrinius ir apibrėžęs savo kūrybos tikslus, todėl šis romanas tapo kertiniu akmeniu jo statomame XIX amžiaus visuomenės monumente – Žmogiškojoje komedijoje. Romane “Tėvas Gorijo” atgyja ankstesnių Balzako • Romane “Tėvas Gorijo” atgyja ankstesnių Balzako • romanų ir pasakojimų veikėjai. Daugumos jų gy - • venimas tęsis vėliau parašytuose kūriniuose. Taigi • tarp skirtingų personažų likimų atsiranda sąlyčio • taškai. Jie tampa karkasu, ant kurio detalė po • detalės lipdomas ištisos visuomenės atvaizdas. • “ Tėvas Gorijo ” priskiriamas “Papročių etiudams ”. • Tai socialinis psichologinis romanas, kurio tema – • šeimyninių santykių irimas buržuazinio gyvenimo • sąlygomis. Antra vertus, “ Tėvas Gorijo ” vertingas • ne tik kaip jungtis tarp romanų, personažų ir jų likimų. Jis nėra viso labo • vienų istorijų pabaiga, o kitų pradžia. Tai savarankiška istorija, atskiras • sudėtingo avaizdo fragmentas, parodantis bejausmės, išsigimusios • visuomenės, kurioje žmonių likimus valdo pinigai, egoizmą ir žiaurumą. • “Tėvas Gorijo” atskleidžia pačius baisiausius ir žiauriausius XIX amžiaus • visuomenės bruožus. • Veiksmo vieta – Paryžius, ponios Vokė pensionas. • Veiksmo vieta – Paryžius, ponios Vokė pensionas. • Pensiono apatiniuose aukštuose gyvena turtingesni, • viršutiniuose – vargingesni, blogiau aptarnaujami • nuomininkai. Čia sutiksime įvairių sluoksnių ir įvai - • raus verslo žmonių : neturtingų studentų, buvusių • tarnautojų bei pirklių, net katorgininką. Taigi šis • daugiaaukštis namas turi gilią apibendrinąmąją • prasmę. Šiame name, tartum nedidelėje visuome - • nėje, vyksta sudėtingi dalykai, mezgasi skaudžios dramos. Pagrindinė • romano problema – kartų konfliktas. Lietratūroje ši problema sena ir • dažna. Balzakas kelia ir sprendžia ją naujomis XIXa. sąlygomis per tėvo • Gorijo ir jo dukterų paveikslus. Tėvas Gorijo, buvęs makaronų įmonės darbininkas, • Tėvas Gorijo, buvęs makaronų įmonės darbininkas, • bado metais spekuliavo miltais ir duona, susikrovė • nemažą turtą. Augino jis dvi dukras – Delfiną ir • Anastaziją, jas beprotiškai mylėjo, lepino, norėjo, • kad jos būtų laimingos. Vieta tėvo klaida – viską • duoti ir nieko nereikalauti. Antra – dukterų išteki - • nimas pagal išskaičiavimą: vieną su dideliu kraičiu • išleido už bankininko, kitą – už grafo. Gorijo ne - • Žiūrėjo moralinių jaunikių savybių, ir dukros jautėsi nelaimingos. • Turtas, padėtis, pataikavimas jas dar labiau sugadino, ir tėtušį, dabar • jau gyvenantį ponios pensione, jos lankė, kol šis turėjo pinigų, o kai jo • Ištekliai išseko, dukterų vizitai darėsi vis retesni. Taip ir mirė Gorijo • vienas, visko netękęs: prie ligonio lovos nebudėjo dukros, į laidotuves • taip pat neatėjo, paskui karstą važiavo tik tuščios karietos. Šeimos ryšius ardo naujos XIX amžiaus gyvenimo normos, žmogaus vertinimo pagal turtą kriterijaus įsigalėjimas. Deja, per vėlai suprato tėvas Gorijo, kad dukterys ir žentai jį gerbė todėl, kad jis turėjo du milijonus frankų. Nusilpęs ir atidavęs visą tutą, jis tampo niekam nereikalingas. Tėviški jausmai nevertinami. Savimeilę tenkina tik pinigai. Silpsta tėvų ir vaikų prieraišumas, irsta šeima, artimi žmonės tampa tarsi svetimi. • Šeimos ryšius ardo naujos XIX amžiaus gyvenimo normos, žmogaus vertinimo pagal turtą kriterijaus įsigalėjimas. Deja, per vėlai suprato tėvas Gorijo, kad dukterys ir žentai jį gerbė todėl, kad jis turėjo du milijonus frankų. Nusilpęs ir atidavęs visą tutą, jis tampo niekam nereikalingas. Tėviški jausmai nevertinami. Savimeilę tenkina tik pinigai. Silpsta tėvų ir vaikų prieraišumas, irsta šeima, artimi žmonės tampa tarsi svetimi. Tėvo Gorijo tragedija – viena romano siužetinė linija. Kita - tėvo Gorijo tragedijos liudininko Eugenijaus de Rastinjako istorija. Ją plėtodamas, autorius parodo jaunuolio kelią tuometinėje Prancūzijos visuomenėje. • Tėvo Gorijo tragedija – viena romano siužetinė linija. Kita - tėvo Gorijo tragedijos liudininko Eugenijaus de Rastinjako istorija. Ją plėtodamas, autorius parodo jaunuolio kelią tuometinėje Prancūzijos visuomenėje. • Rastinjakas - neturtingos provincijos bajorijos atstovas, gyvenantis skurdžiame ponios Voke pensione. Sunkūs jo piniginiai reikalai. Pirmomis gyvenimo Paryžiuje dienomis Eugenijus dažnai prisimena artimuosius – “nesugadintas provincijos sielas” ir su pasibaisėjimu žvelgia į sostinės gyvenimą, į “purvo sielas”. Eugenijus rūpinasi savo garbe, sąžine, stropiai ir daug dirba, nes darbas ir sąžiningumas kilnina žmogų. Plėtojantis romano veiksmui, herojus susiduria su gyvenimo tikrove ir tarsi persiauklėja : palengva prisitaiko prie naujų gyvenimo normų, keičia savo provinciališką mąstyseną, atsisako gerų polinkių. Stipriai jį paveikia tėvo Gorijo tragedija. Rastinjakas pažįsta jo dukteris, prabangų Paryžiaus aristokratų ir turtuolių pasaulį, į kurį jis įžengė giminaitės vikontienės de Bosean globojamas. Lygindamas prabangą, kurioje gyvena Gorijo dukterys Delfina ir Anastazija, su paskutines dienas leidžiančio vargšo senuko skurdumu, jaunuolis daro išvadą : geraširdiško nesavanaudiškumo niekas neįvertina, iš jo greičiau pasijuokiama. • Plėtojantis romano veiksmui, herojus susiduria su gyvenimo tikrove ir tarsi persiauklėja : palengva prisitaiko prie naujų gyvenimo normų, keičia savo provinciališką mąstyseną, atsisako gerų polinkių. Stipriai jį paveikia tėvo Gorijo tragedija. Rastinjakas pažįsta jo dukteris, prabangų Paryžiaus aristokratų ir turtuolių pasaulį, į kurį jis įžengė giminaitės vikontienės de Bosean globojamas. Lygindamas prabangą, kurioje gyvena Gorijo dukterys Delfina ir Anastazija, su paskutines dienas leidžiančio vargšo senuko skurdumu, jaunuolis daro išvadą : geraširdiško nesavanaudiškumo niekas neįvertina, iš jo greičiau pasijuokiama. • Kad Rastinjakui duodamos Paryžiaus gyvenimo pamokos nenueitų veltui ir nebūtų neteisingai suprastos, šalia studento Balzakas įkurdina keistą ir paslaptingą pensiono gyventoją – Votreną, kuris valdingumu, patirtimi, cinišku požiūriu į visuomenę išsiskiria tarp mažyčių manijų apsėstų pensiono gyventojų. Jis išsako Eugenijui savo “pamokančias” mintis. Votrenas – katorgininkas, pabėgęs iš nutrėmimo vietos, gryžęs į visuomenę be išlygų ją priima, įsitraukia į žaidimą, laikydamasis nustatytų savanaudiškumo taisyklių. Panašiai jis siūlo elgtis ir Rastinjakui: nebūk teisuolis ir greitai praturtėsi. Votrenas Rastinjakui sudaro konkretų veikimo • Votrenas Rastinjakui sudaro konkretų veikimo • planą: tegul Eugenijus meilinasi bankininko • Tajfero atstumtai dukrai, kuri gyvena tame • pačiame pensione kaip ir Eugenijus bei Votre- • nas, o kai ši liks vienintele bankininko turto • paveldėtoja, Rastinjakas ves ją. Iš Votreno • kalbos aišku, kad jis pasirūpinsiąs pašalinti • Tajfero sūnų, tuometinį turto paveldėtoją. • Tiesa, už šią “paslaugą” Votrenas paprašo nemažos sumos. Šių nusikalstamų kaimyno planų Rastinjakas atsisako. Visuomenės moralizavimu nepakeisi, aiškina Votrenas, sąžinė – nereikalingas dalykas, sąžiningi tik kvailiai; sėkmė atveria kelią į valdžią ir kartu pateisina bet kokią piktadarybę. Votrenas išdėsto savo siekius: jam reikia pinigų, turėdamas jų išvyktų į Ameriką, o ten būdamas turtingas, būtų ir gerbiamas. Votreno pamokymai nenuėjo veltui. Rastinjakas perpranta praturtėjimo būdus, suvokia, kas ir kodėl yra gerbiamas. Romano pabaigoje, Rastinjakas yra laisvas elgtis kaip tinkamas, nes Gorijo mirtis galutinai ir negrįžtamai sunaikina jame tai, ko negalėjo sugriauti Votreno kalbos ir pasiūlymai, sunaikina jaunystę, tyrumą, pasitikėjimą visuomene, kuri baudžia žmogžudžius ir vagis, persekioja apgavikus ir klastotojus, sunaikina tikėjimą, kad egzistuoja blogis ir gėris, leistina ir neleistina, tikra ir netikra. Laidodamas tėvą Gorijo, Rastinjakas palaidoja ir savo vaikiškumą. Iš tyrų iliuzijų sodo jis patenka į žemę, kupiną kliūčių ir žabangų, tarp žmonių, kurie nepaisydami žmoniškumo kovoja dėl garbės, valdžios, iškilimo. Pasirinkimo laisvę Eugenijus pelnė patirtų vargų ir kančių, prarastų iliuzijų, įveiktų išbandymų kaina. Jo apsisprendimas eiti vakarieniauti pas ponią de Nuisingen, kurios tėvą jis ką tik palaidojo, jai pačiai nedalyvaujant, liudija, kad psichologiškai jis jau išsivadavęs iš jo amžiaus žmogui būdingų dorybingų nusistatymų, šeimoje įdiegtų moralės normų. • Romano pabaigoje, Rastinjakas yra laisvas elgtis kaip tinkamas, nes Gorijo mirtis galutinai ir negrįžtamai sunaikina jame tai, ko negalėjo sugriauti Votreno kalbos ir pasiūlymai, sunaikina jaunystę, tyrumą, pasitikėjimą visuomene, kuri baudžia žmogžudžius ir vagis, persekioja apgavikus ir klastotojus, sunaikina tikėjimą, kad egzistuoja blogis ir gėris, leistina ir neleistina, tikra ir netikra. Laidodamas tėvą Gorijo, Rastinjakas palaidoja ir savo vaikiškumą. Iš tyrų iliuzijų sodo jis patenka į žemę, kupiną kliūčių ir žabangų, tarp žmonių, kurie nepaisydami žmoniškumo kovoja dėl garbės, valdžios, iškilimo. Pasirinkimo laisvę Eugenijus pelnė patirtų vargų ir kančių, prarastų iliuzijų, įveiktų išbandymų kaina. Jo apsisprendimas eiti vakarieniauti pas ponią de Nuisingen, kurios tėvą jis ką tik palaidojo, jai pačiai nedalyvaujant, liudija, kad psichologiškai jis jau išsivadavęs iš jo amžiaus žmogui būdingų dorybingų nusistatymų, šeimoje įdiegtų moralės normų. Ši vakarienė Rastinjakui yra vienas iš būdų įsitvirtinti visuomenėje, kaip Delfinos de Nuisingen meilužiui. Jis Delfina pasinaudos, kaip kad ji pasinaudojo savo tėvu. Užversdami romaną mes nepaliekame Rastinjako kryžkelėje. Jis per daug pažino ir per daug prarado, perprato žaidimo taisykles. Grumtynes su visuomene rašytojas parodo dar dvidešimtyje romanų: ten Rastinjakas jau prasimušęs, turtingas ir įtakingas, pilnateisis narys tos visuomenės, kurią jaunystėje taip smerkė. • Ši vakarienė Rastinjakui yra vienas iš būdų įsitvirtinti visuomenėje, kaip Delfinos de Nuisingen meilužiui. Jis Delfina pasinaudos, kaip kad ji pasinaudojo savo tėvu. Užversdami romaną mes nepaliekame Rastinjako kryžkelėje. Jis per daug pažino ir per daug prarado, perprato žaidimo taisykles. Grumtynes su visuomene rašytojas parodo dar dvidešimtyje romanų: ten Rastinjakas jau prasimušęs, turtingas ir įtakingas, pilnateisis narys tos visuomenės, kurią jaunystėje taip smerkė. • ______________________ • Balzako kūryba turi didelę išliekamąją vertę. Ji tartum XIXa. Pradžios visuomenės enciklopeija, Joje prasmingai, visapusiškai ir įdomiai atsispindi žmogaus asmenybė, visuomenės raidos dėningumai. Pagrindiniai kūrinio “Tėvas Gorijo” veikėjai: • Eugenijus de Rastinjakas – neturtingas teisės studentas, Delfinos de Nusingen mylimasis. • Tėvas Gorijo – 69 metų senukas, Delfinos de Nusingen ir Anastazijos de Resto tėvas, buvęs milijonierius makaronininkas, kuris badmečio metu susikrovė turtus. Dabar visiškas vargšas. • Ponia Voke – senyva moteriškė, pensiono „Voke namai. Miestiečių pensionas abiem lytims ir kitiems.“ savininkė. • Ponas Voternas/Žakas Kolenas – 40 metų šmaikštusis pensiono gyventojas, sugalvojęs Eugenijui praturtėjimo planą, kurį vėliau įvygdė pats ir pakliuvo į teisėsaugą, kuri nustatė, kad tai - Žakas Kolenas, senai ieškomas katorgininkas. • Delfina de Nusingen – Gorijo duktė, barono de Nusingeno žmona, Rastinjako mylimoji. • Anastazija de Resto – Gorijo duktė, grafo de Resto žmona. • Vikontienė de Bosean – Eugenijaus Rastinjako giminaitė, globėja, aukštuomenės dama. • Ponia Kiutiur, panelė Viktorina, Bjanšonas, virėja Silvija, panelė Mišono, ponas Puare – kiti pensiono gyventojai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!