Rašytojų kūrybos kontekstai

Vienas iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimų – atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu. Siūlome kai kurių rašytojų kūrybos kontekstus, kuriuos būtina įvardinti ir iliustruoti literatūros kūriniais samprotavimo rašinyje.
Kontekstas (lot. contextus – surištas) – teksto ištrauka, leidžianti tiksliai suprasti ją sudarančių žodžių, frazių, sakinių reikšmę; kokio nors reiškinio, įvykio aplinkybės, sąlygos, aplinka.
Kad tinkamai interpretuotume daugiareikšmius žodžius, būtinas kontekstas: žodžio sprogti reikšmė skaudėti paaiškėja tik sakinyje Man galva sprogsta nuo įtampos. Be konteksto sunku suprasti frazę, sakinį, pastraipą, skyrių ir visą kūrinį. Kad tinkamai interpretuotume tekstą (kūrinį) kaip visumą, reikia žinoti jo kontekstą, t. y. tas išorines aplinkybes ir tuos veiksnius, kurie galėjo veikti kuriamą tekstą ir vienaip ar kitaip jame atsispindi. Tai tarsi neparašytas didžiulis tekstas, kurio ištrauka yra interpretuojamasis tekstas (kūrinys).
Literatūros kūrinio kontekstų gali būti labai daug. Skiriami tokie pagrindiniai kontekstai: biografinis, literatūros epochos, literatūros krypties (srovės), kultūrinis, istorinis, filosofinis, religinis (biblinis),tautosakinis.
Filosofinis kontekstas (keliamos egzistencinės problemos, laiko tema: žmogus pavaldus laikui, laikas paženklintas atminties, šalia laiko – mirtis…).
Henriko Radausko poezijos kontekstai
Literatūrinis kontekstas (poetiniu urbanizmu ir lengva ironija poetui artimas Vytautas Sirijos Gira, ekspresyvumu, dinamika, poetine sintakse – ankstyvasis Bernardas Brazdžionis, teksto struktūra – Alfonsas Nyka-Niliūnas.);
Srovės kontekstas (Neoromantizmui artima antirealybė (pasakos), siurrealizmui – žiauri tikrovė (viršrealybė), kūrinių metaforiškumas, savos estetinės tikrovės kūrimas, istorijos neigimas, neoklasikams ir simbolistams artimi kosminių vizijų motyvai.);
Mitologinis kontekstas (jo kūryboje gausu antikinių motyvų; mėgstamiausi dievai – Apolonas ir Panas.);
Kultūros kontekstas (A. Viduramžių ir antikos kultūra: Dantė, Gėtė, Šekspyras, Rilkė. B. Meno grožis ir įvaizdžiai: simfonija, trimitai, lyra, gitarų stygos, daina, giesmė, melodija. C. Romantinė anarchistinė moralinė kultūra: individo pajėgumas išreikšti savo paties subjektyviąsias vidines savybes. Žmogus nekuria visuomenės. D. Didelė aistra gyvenimui, net ir mirties pavidalu.);
Filosofinis kontekstas (Egzistencializmas, metaforų kūrimas, savita ritmika ir metaforų sistema, sintaksė, refleksija ar dvasinės būsenos interpretacija.);
S. Nėries poezijos kontekstai
Biografinis kontekstas (Upelė Širvinta, diemedis minimi eilėraščiuose, nes tokioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!