Rašytojų biografijos faktų ir kūrinio sąsaja

RAŠYTOJŲ BIOGRAFIJOS FAKTŲ IR KŪRINIO SĄSAJA Yra nemažai autorių, kurie savo kūryboje bando perteikti savo jausmus, išgyvenimus ar tiesiog sukurti veikėjus, remdamiesi pažįstamų žmonių prototipais. Žinomi autoriaus biografijos faktai, kurie sutampa su kūrinio veiksmu, dažnai lemia geresnį suvokimą ir įsijautimą į veikėjo jausmus ir išgyvenimus, nes skaitytojas supranta, kad galbūt viskas yra patirta ir išgyventa realybėje, kad veiksmas vykstantis, kūrinyje nėra vien tik rašytojo fantazija. Skaitant kūrinį labai svarbu žinoti autoriaus gyvenimo istoriją, nes kartais literatūros kūrinyje atpažįstami autoriaus biografijos faktai padeda suprasti literatūrinį kūrinį, interpretuoti jį, pažinti patį rašytoją. Tačiau negalima tapatinti autoriaus ir jo kūrinio, nes dažnai kūrinyje sukurtas herojus būna tik autoriaus išmonė. Taigi, savo kalboje pasiremdama Johano Volfgango Gėtės tragedija ,,Faustas“ ir V. Mykolaičio – Putino romanu ,, Altorių Šešėly ’’ įrodysiu, kad kūrėjas ir jo kūriniai yra neatsiejami ir padeda susipažinti su autoriaus biografija. Visų pirma, atpažįstami biografijos faktai kartais padeda ne tik suprasti kūrinį, bet kartu padeda susipažinti ir su autoriaus asmenybe, tai galime įžvelgti XVIII a., vieno žymiausių vokiečių rašytojų, vokiečių literatūros klasiko Johano Volfgango Gėtės tragedijoje ,,Faustas“. Sekdamas šeimos tradicija jaunasis J.V. Gėtė studijavo teisę. Tačiau niekada nedirbo teisininko darbo. Kaip tikras Švietimo epochos žmogus, J.V. Gėtė jautėsi laisvas, kūrybingas, turintis laiko ir išteklių lavintis, domėtis visomis sritimis. Tėvai turėjo turtingą biblioteką, tad Gėtė jau būdamas jaunas labai daug skaitė – tiek senųjų, tiek naujųjų laikų garsius kūrinius. Būdamas pasiturintis, savarankiškai studijavo menotyrą, gamtotyrą. Rašytojas ypač domėjosi alchemija, fizionomika, spiritizmu. J.V. Gėtė buvo mažiausiai susijęs su filosofija – jos nemėgo, ji jam atrodė nuobodi, labiausiai domėjosi gamta ir žmogumi. Gėtės vardą išgarsino kūrinys – nedidelis per mėnesį parašytas romanas ,,Jaunojo Varterio kančios“. Šiame kūrinyje atsispindi autoriaus asmeniniai išgyvenimai- meilė draugo sužadėtinei Šarlotei ir visus sukrėtusi jaunuolio Jaruzalemo savižudybė dėl nelaimingos meilės. Asmeninio gyvenimo ir kūrybos sąsajos, būdingos ne tik šiam Gėtės kūriniui. Jausmų pasaulio dinamika būdinga ir Fausto charakteriui – jo gyvenimo istorija pulsuoja nuolatine pasitenkinimo ir nusivylimo kaita. Gėtės aprašomas Faustas – filosofas, baigęs mediciną, teisę. Iki šiol Faustas ieškojo pasitenkinimo moksle. Jis besistengiąs savo protu ir mokslu surasti gyvenimo prasmę. Faustas kaip ir jo kūrėjas daug domisi gamta, nori suvokti, kas glūdi gamtoje, suprasti visatos esmę. Jo sukurtam veikėjui kylantis nepasitenkinimas, nusivylimas skatina judėti tolyn, ieškoti naujų potyrių. Faustas nori tobulėti, domėtis visomis sritimis. Viso kūrinio tema: Faustiško žmogaus- žmogus, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas- nepasitenkinimas. Toks pats buvo ir V.J Gėtė – beieškantis gyvenime kažko naujo. ,,Faustą“ Gėtė rašė 60 metų. Kadangi drama rašyta ilgą laiko tarpą, tai joje galime rasti įvairiausių gyvenimo laikotarpių epizodus, besikeičiantį žmonių mąstymą ir naujas problemas. Taigi, galima teigti, kad Gėtę atspindi sukurtas Fausto paveikslas, jis taip pat teigė, jog menininko kūriniai – tai jis pats. Kitas XX a. rašytojas V. Mykolaitis Putinas - vienas žymiausių lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, romane „Altorių šešėly“ skaitytojui leido susipažinti su jauno kunigo gyvenimu ir dvejonėmis dėl pašaukimo. Rašytojas baigė Seinų kunigų seminariją, Peterburge buvo įšventintas į kunigus ir studijavo dvasinėje akademijoje, tuo metu kūrė eilėraščius. Ketvirto dešimtmečio pradžioje V. Mykolaitis ėmė tolti nuo dvasininkų luomo, atsisakė kunigystės, nes neįstengė kunigo pareigų suderinti su kūryba. Sukūrė šeimą. Buvo atskirtas nuo bažnyčios. Tai ypač skausmingai išgyveno jo motina. Ši patirtis teikė medžiagos kūrybai. Rašytojas išleido intelektualinį psichologinį romaną ,, Altorių Šešėly ’’. Kūrinyje sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Ypač ryškus romano motyvas – ar gali tas pats žmogus būti ir kunigas, ir poetas? Pagrindinis romano veikėjas Liudas Vasaris, lygiai kaip Vincas Mykolaitis-Putinas, buvo poetas iš Suvalkijos, įstojo į kunigų seminariją, netrukus po jos baigimo išvyko į Peterburgo dvasinę mokyklą, vėliau – į Vakarų Europą, o grįžęs Lietuvon – metė kunigavimą. Sutampa ir dalis vietovardžių – pavyzdžiui, Aušrakalnis, iš tiesų stūksantis poeto gimtinėje, minimas Naujapolis yra Marijampolė. Nors rašytojas neigė, kad Liudo Vasario santykiai su kitais personažais atitinką jo biografiją, tačiau pripažino, kad Liudą Vasarį kankinę klausimai yra autobiografinio pobūdžio: ,,Aš nesiginu, kad tarp Vasario ir manęs yra nemaža dvasinio panašumo, panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų, viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!