Radiologinis ginklas

radiacija. Ji pamažu užpildo kosminę erdvę. Radioaktyvieji elementai, susidarant žemei, pateko į jos sandarą.
tarkime, per 70 gyvenimo metų jis gauna 0,12.0,14 GY radiacijos dozę (12.14 R/h).
kokių bangų sklidimas į aplinką. Nuo radiacijos atradimo praėjo šiek tiek daugiau kaip šimtas metų. 1896 m.
fotoploketeles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni
mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad spinduliuodamas uranas pavirsta kitokiais cheminiais
elementais. Vieną tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei poloniu, kitą . radžiu
(spinduliuojantis). šis atradimas buvo padarytas 1898 m. Atradimams pasirengta truputį anksčiau, kai buvo
atrasti rentgeno spinduliai. 1895 m. tai padarė vokiečių fizikas V. K. Rentgenas.
A. A. Bekerelis pirmasis susidūrė su nauja ir nemalonia radioaktyviojo spinduliavimo savybe . jo
poveikiu gyviesiems organizmams. Jis apsidegino odą radžiu nešiodamasis jį ampulėje kišenėje. Marija
Kiuri tikriausiai mirė nuo kraujo vėžio, nes buvo ne kartą apšvitinta. Pasaulyje nuo radioaktyviojo
spinduliavimo mirė 336 mokslininkai.
Nepaisant to, radioaktyvusis spinduliavimas buvo tiriamas toliau. Tik tenka apgailestauti, kad
talentingų mokslininkų pastangos atne.ė pasauliui didelę bėdą . atominę bombą, kuri 1945 m. buvo pirmą
kartą numesta ant Hirosimos ir Nagasakio miestų. Tik po devynerių metų atominė energija buvo panaudota
taikiems tikslams: 1954 m. buvo paleista pirmoji atominė elektrinė Rusijos mieste Obninske, o dar po poros
metų antroji . Anglijoje. Tyrimai tęsiami ir dabar, jų metu taip pat esti aukų. Atomo paslaptis dar iki galo
neištirta.
Trumpai prisiminkime atomo sąvoką, kuri labai svarbi nagrinėjant medžiagos sandarą ir radiaciją.
Radioaktyvumas glūdi atomo branduolyje, o medžiagos cheminės savybės priklauso nuo atomo elektronų
apvalkalo. Atomas yra labai maža dalelė, tačiau jo sandara gana sudėtinga. Visa žemės gyvoji ir negyvoji
gamta, mus supanti atmosfera, kosminės erdvės kūnai žvaigždės ir planetos sudarytos iš atomų. Visatoje jų
labai daug. žmogus irgi sudarytas iš atomų: deguonies, anglies, vandenilio, azoto, fosforo, kalio ir kai kurių
kitų atomų. Jų bus apie 4 tūkst. kvadrilijonų (4·1026). Beveik visa atomo masė sutelkta centre esančiame
branduolyje, kuris užima tik vieną šimtąją atomo tūrio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!