Psichologijos mokslo medžiaga

Psichologijos samprata. Psichologijos terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių – psiche ir logos junginio. Žodis psiche lietuvių kalboje reiškia sielą, o logos – žodį, mokslą. Taigi psichologija yra mokslas apie sielą. Psichologijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XVIII amžiuje. Psichologija yra mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichikos faktus, dėsningumus ir mechanizmus.
Psichologijos mokslo tikslai. Psichologija tiria žmogaus ir gyvūnų vidaus procesus, reiškinius ir jų išorines apraiškas, užtikrinančius organizmo egzistavimą ir raidą (tobulėjimą) prisitaikant prie tikrovės, t.y. fizinės ir socialinės aplinkos sąlygų, keičiant tą aplinką ir savo elgesį. Tai apima paveldėtus, įgimtus ir įgytus veiksnius, lemiančius pažinimo procesus, emocijas ir jausmus, vidinio ir išorinio elgesio formavimo mechanizmus. Psichologija tiria sąmonės kilmę, struktūrą ir funkcionavimą. Be abejo jos atsiradimas susijęs su CNS raida. Psichologija tiria asmenybės, kaip psichikos reiškinių integruotos visumos, formavimąsi, jos poreikius ir tikslus, santykius su gamta, žmonėmis ir kitas ypatybes.
2. Hipotezės iškėlimas (mėginimas atsakyti į iškilusį klausimą, remiantis turimais duomenimis. Metodas – tikslingų būdų visuma, kuriais yra pažįstamas tam tikro mokslo objektas. Naudojamas tyrėjo santykis su tiriamu objektu.
b) Eksperimentas (tyrėjas aktyviai keičia situaciją, norėdamas įvertinti vieno veiksnio įtaką kitam. Eksperimentas leidžia nusakyti vieno veiksnio poveikį kitam veiksniui).
c) Koreliacinis metodas (tyrėjas pasyvus, jis įvertina ryšį tarp dviejų veiksnių, paskaičiuoja ryšį, jis atliekamas matematiniais metodais. Rezultatas būna koeficientas, reikšmės nuo –1 iki 1. Kai koeficientas nuo –1 iki 0 – atvirkščiai proporcingas, vienam veiksniui didėjant, kitas mažėja. Nuo 0 iki 1 – vienam veiksniui didėjant ir kitas didėja. Koreliacija nenustato priežastingumo.
1. Natūralios elgsenos stebėjimas, tyrėjas pasyvus, tiriamasis nežino, kad yra stebimas. Ši stebėjimo rūšis populiari vaikų ir zoo psichologijoje, užima daugiausiai laiko.
2. Išprovokuotas stebėjimas – sudarytų situacijų stebėjimas. Naudojamas stebint socialinį elgesį.
3. Stebėjimas dalyvaujant – kai tarpusavio dėsningumai iš šalies yra sunkiai pastebimi, tada tenka tapti tos grupės nariu ir stebėti vidinį gyvenimą. Naudojamas įvykių imčių ir laiko imčių intervalas.
4. Tiriamųjų apklausa –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!