Prometėjizmas Jurgio Baltrušaičio ir Giovanni’o Papini’o kūryboje

Europos kultūroje Prometėjo mitas, žymintis proto galias, dvasios stiprybę, herojišką tarnavimą žmonėms, kentėjimą dėl jų laimės, iššūkį Dievui ir pasitikėjimą žmogaus jėgomis išlaikė savo aktualumą įvairiomis epochomis, ryškiausiai iškildamas kultūrinėje savimonėje epochinių lūžių laikais. Prometėjas yra žmogaus kūrybiškumo galių ir kartu žemiškosios egzistencijos kančių simbolis, keliantis fundamentalius klausimus, į kuriuos atsakymo ieškojo antikos ir romantizmo poetai, o vėliau ir simbolizmas: Kokia žmogaus vieta kūrinijoje? Ar menas gali pakeisti pasaulį? Kokią kainą žmogus moka už progresą? Prometėjo vaizdinys gyvas Michelangelo, Titian’o, Johann’o Wolfgang’o Goethe’s, George’o Gordon’o Byron’o, Percey’io Bisshe’io Shelley’io, Ludwig’o van Beethoven’o, Richard’o Wagner’io, Aleksandro Skriabino kūryboje.
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia Europos kultūroje – istorijos lūžio laikas, kai suabejota religijos, moralės tiesomis, paskelbta, kad „Dievas mirė“ ar bent jau tapo „Deo ignoto“ ir žmogus pasijuto netekęs ligi tol atrodžiusio nepajudinamu religinio ir moralinio pamato, likęs vienas prieš pasaulio „bedugnę“, pasitelkiant populiarų to laikotarpio savimonės vaizdinį. Kūrėjai tokią kultūros būseną suvokė kaip nuopuolį ir ieškojo kelių, kaip jį įveikti, bandydami žmogaus gyvenimui suteikti naują pamatą.
Tai buvo galima padaryti dviem būdais: arba atstatyti nutrūkusį žmogaus ryšį su dieviškąja tikrove, arba apskritai paneigti apvaizdą ir imtis kurti gyvenimą savo žmogiškomis jėgomis. Prometėjizmas buvo kūrėjų iššūkis Dievui, kurio radikalumas svyravo nuo visiško Dievo neigimo ir pretendavimo užimti Dievo vietą iki galių pasiskirstymo tarp žmogaus ir Dievo peržiūrėjimo, krikščionybei visada išliekant prometėjizmo fonu, ir ieškant ribos, ties kuria žmogiškoji prometėjiškoji valia susidurs su dieviškąja. Prometėjizmo, kaip iš vienos pamatinių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Europos kultūros sąvokų, svarba to laikotarpio kūrėjų pasaulėjautai ir lėmė šio aspekto Baltrušaičio ir Papini’o kūryboje pasirinkimą.
Tokios titaniškos misijos, užgulusios kūrėjų pečius, provaizdžiu natūraliai tapo antikos mitologija, atsirėmus į didžiojo maištininko prieš dievų valią Prometėjo ir legendinio dainiaus Orfėjo figūras. Abiem jiems būdingas bruožas, traukęs amžiaus sandūros poetų vaizduotę, buvo tarpininko tarp dangaus ir žemės, Dievo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!