Elfdalų tarmės unikalumas bei ypatumai

Elfdalų tarmės unikalumas bei ypatumai Tarmės – tarsi tiltas tarp dabartinės ir senosios mūsų kalbos. Tarmėse slypi tautos identitetas, kultūra ir istorinės gelmės. Įvairūs dialektai mums gali atskleisti senovėje gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą, jos kaitą, kasdienio žmonių gyvenimo ypatumus. Todėl tarmės ir dialektai yra labai svarbūs ir šiomis dienomis – jie mums pasakoja jau seniai pamirštą protėvių istoriją. Deja, daugybė tarmių jau yra išnykę arba ant išnykimo ribos, tarp jų ir elfdalų (šved. älvdalska, angl. elfdahl) tarmė. Tai – švedų kalbos dialektas, kartais vadinamas ir atskira kalba, kuriuo šiuo metu tekalba apie 3000 žmonių. Savo pavadinimą elfdalų tarmė gavo nuo vietovės, kurioje ja kalbama – mažo Elfdalo (Älvdalen) miestelio Švedijos miškuose. (Kroonen, 2015). Elfdalų tarmė priklauso Dalekraliečių (Dalecarlian) tarmių, kilusių iš senosios skandinavų kalbos (Old Norse), šiauriniei atšakai ir yra bene vienintelė, sugebėjusi išsaugoti tiek daug senosios skandinavų kalbos ypatumų (World Heritage Encyclopedia, 2011). Tarmė iš ties skamba ypatingai – daug kur dėl jos švelnaus skambumo ir grakštumo randama palyginimų su J. R. R. Tolkieno sukurta elfų kalba. Ji – vienintelė iš Skandinavijos kalbų, kuri išsaugojo nosinius (nazalinius) balsius – tokius, kokie randami prancūzų kalboje (Kroonen, 2015). Nosiniai balsiai čia yra iš dalies foneminiai, iš dalies – alofoniniai. Alofoniją pastebime ant kirčiuojamų trumpųjų balsių, kurie automatiškai tampa nosiniais prieš nazalinius priebalsius, pavyzdžiui žodis eri ‚kiškis’ [ɛrɪ] tokio priebalsio neturi, tačiau žodis enne ‚kakta’ [ɛ̃n:ɛ] nosinį balsį [ɛ̃] įgauna, nes šis eina prieš nazalinį priebalsį . Tuo tarpu trumpų nekirčiuojamų balsių nazaliacija yra foneminė ir negali būti nustatyta remiantis fonetiniu kontekstu – čia jau pasireiškia morfologinė nazaliacijos funkcija, nes tokie nosiniai balsiai, esantys paskutiniame žodžio skiemenyje, suteikia jam apibrėžtumą. Pavyzdžiui jau anksčiau minėtas žodis enne ‚kakta‘ [ɛ̃n:ɛ], prisidėdamas savo pabaigoje nosinį balsį tampa apibrėžtu: ennę [ɛ̃n:ɛ̃]. Ilgųjų balsių ir dvigarsių nazaliacija yra ir foneminė, ir alofoninė. Balsiai čia automatiškai tampa nosiniais prieš, dažnai ir po nazalinių priebalsių, o kitais atvejais nazaliacija įvyksta dėl leksinių ypatumų (Kroonen, 2015). Elfdalų tarmė savo morfologinę struktūrą paveldėjo iš senosios skandinavų kalbos. Ši tarmė bene vienintelė iš skandinavų kalbų išsaugojo visas tris gimines – vyriškąją, moteriškąją ir neutralią (World Heritage Encyclopedia, 2011). Daiktavardžiai ir būdvardžiai čia yra paprasti ir apibrėžtieji, pavyzdžiui: liuot ‚šlykštus‘, liuotn ‚šlykštusis‘ (kaip minėta anksčiau, apibrėžtumą šiuo atveju lemia nazalumas). Daiktavardžiai ir būdvardžiai taip pat turi giminę, skaičių ir linksnį. Būdvardis dažnai sudaro junginį su daiktavardžiu, kurį apibūdina: žodžių junginys sturkull ‚didelė mergaitė’ yra gaunamas iš žodžių stur ‚didelis’ + kulla ‚mergaitė’. Prieveiksmiai dažnai turi tokią pat formą, kaip būdvardžiai, iš kurių jie kyla, pavyzdžiui: straið yra būdvardžio ‚greitas‘ paprastoji forma, strai’tt – neutrali būdvardžio forma, tačiau tuo pačiu tai yra ir prieveiksmis – strai’tt ‚greitai‘. Ir būdvardžiai, ir prieveiksmiai elfdalų tarmėje turi laispnius: straið ‚greitas’ bei prieveiksmis strai’tt ‘greitai’ virsta į straiðer(a) ‚greitesnis; greičiau‘ bei straiðest ‚greičiausias; greičiausiai’. Veiksmažodžiai šioje tarmėje turi liepiamąją ir tariamąją nuosakas, jie yra aktyvūs bei pasyvūs, turi laikus, bei yra kaitomi asmenimis bei skaičiais. Skirtingai nei kitų Švedijos tarmių, elfdalų dialekto sintaksė susilaukė mokslininkų susidomėjimo dar XX amžiaus pradžioje. Tarmei yra būdingas AVO/SV žodžių tvarkos išdėstymas (Sapir, 2006). Įdomu tai, jog elfdalų tarmei yra būdinga pašalinti iš sakinio pirmo bei antro asmens daugiskaitos įvardžius (World Heritage Encyclopedia, 2011). Paprastai įvardis yra rašomas prieš finitinį veiksmažodį, pavyzdžiui: Irum i buðum ‚mes esame vasaros ganykloje’, Irið I buðum ‚jūs esate vasaros ganykloje’. Tačiau ten, kur įvardis būtų rašomas po veiksmažodžio, žodis wi˛ð ‚mes‘ – pirmo asmens daugiskaitos įvardis – yra panaudojamas: War irum wi˛ð? ‚kur esame mes?’, bet ið ‚jūs‘, t. y. antro asmens daugiskaitos įvardis – pašalinamas: War irið? ‚kur esate?’ (Sapir, 2006). Elfdalų tarmėje gausu įvairių sintaksinių keistenybių, kai kurios jų yra archajiškos, išlikę dar nuo senosios skandinavų kalbos laikų, kitos atsiradę daug vėliau, tačiau, detalių studijų apie jas kol kas nėra (World Heritage Encyclopedia, 2011). Įdomu tai, jog Elfdalo miestelyje runų rašto sistema išliko bene ilgiausiai iš visų Skandinavijos vietovių, ir paskutinis jomis padarytas įrašas yra datuojamas 1900 metais (World Heritage Encyclopedia, 2011). XVII amžiuje, kai runų rašto sistema Švedijoje jau nebebuvo naudojama, ir net dalekarlietiška runų abėcėlė ėmė nykti, Elfdale runos išliko ir ilgainiui išsivystė į atskirą rašto sistemą – elfdalietiškas runas. Paskutinį užrašą runomis paliko mergaitė, vardu Anna Andersdotter, dirbusi vasaros ganyklose. Namelio sienoje išraižytas raštas skelbė: AAD gät 1900, ‚AAD (Annos inicialai) ganė (tikriausiai gyvulius) 1900 metais’. Keista tai, jog daugiausia elfdalietiškomis runomis paliktų užrašų yra švedų kalba, ar bent kalba, kuri yra labai panaši į švedų. Visa tai būtų galima paaiškinti tuo, vienintelė rašytinė kalba, su kuria susidūrė elfdaliečiai, buvo švedų – mat neegzistavo joks Biblijos – svarbiausio to meto rašytinio teksto, neatskiriamo nuo žmonių kasdienybės – vertimas į šią tarmę (Sapir, 2006). Iš to galime spręsti, jog elfdalų tarmė yra daugiausia sakytinė, naudota bendraujant, pasakojant, o ne rašant. Tai ją ir padaro ypatinga – ji kinta kartu su besikeičiančiomis kartomis, niekada nenustoja būti ir skambėti, plečiasi ir laikui bėgant tampa vis turtingesnė. Šiuo metu elfdalų tarmė yra pripažinta nykstančia, daugybė žmonių sunkiai dirba stengiamasi ją išsaugoti. 2015 metų rugsėjį grupės, kovojančios už šios tarmės išsaugojimą iniciatyva pradinėse mokyklose Elfdale pradėta elfdalų dialekto mokyti vaikus. Taip pirmą kartą istorijoje elfdalų tarmė buvo įrašyta į švedijos mokyklų programas. Tačiau tai – ne vienintelis mėginimas išsaugoti šią unikalią kalbą. Įdomu tai, jog 2017 metais grupelė kalbos entuziastų sugalvojo dar vieną būdą, kaip išgelbėti nykstančią tarmę – ji turėjo būti atkurta kompiuteriniame žaidime „Minecraft“. Pora iš Švedijos ir Amerikos sukūrė atskirą žaidimo pasaulį, kuriame vaikams ir jaunimui bus lengviau perprasti dialekto subtilybes per lengvo ir daugelio žmonių širdis užkariavusio kompiuterinio žaidimo prizmę. Pora tikisi, kad taip vaikai daug mieliau mokysis neįprastos kalbos, nes ji bus perteikta jiems lengvai suprantamu ir įdomiu būdu (Rehnström, Edwards 2017). Apibendrinant galima teigti, jog elfdalų tarmė – nepaprasta ir labai vertinga kalba. Ji išsiskiria neįprastu skambesiu – iš visų Skandinavijos kalbų ir tarmių tik jai būdingais nosiniais balsiais, taip pat savo neįprastai ilgai išsilaikiusia runų rašto sistema, kalbotyros specialistus dominančia sintakse bei senajai skandinavų kalbai būdinga morfologija. Ši tarmė – unikalus būdas pažvelgti į prieš daugelį šimtų metų gūdžiuose miškuose gyvenusių vikingų pasaulį bei kasdienybę. Ji – tarsi langas į praeitį, galbūt labiausiai istoriškai autentiškas, mažiausiai laiko paliestas ar sunaikintas būdas nusikelti į senąjį protėvių pasaulį ir jį išgyventi. Besiklausydami elfdalietiškos šnekos mes girdime archajiškuose žodžiuose glūdinčią šimtus, net tūkstančius metų kauptą išmintį, jos žodžiai mums pasakoja apie to meto aplinką, papročius ir tradicijas. Dėl to labai svarbu tokias senas ir nepaprastai vertingas tarmes bei kalbas išsaugoti, prikelti naujam gyvenimui taip pagerbiant praeities kartas ir paliekant šias žinias ateities kartoms, kad kalba ir toliau būtų gyva. Bibliografija: Kroonen, Guus. “Fight on to preserve Elfdalian, Sweden's lost forest language”. Prieiga: https://sciencenordic.com/language-linguistics-scandinavia/fight-on-to-preserve-elfdalian-swedens-lost-forest-language/1418096 [žiūrėta 2020-12-16]. Kroonen, Guus. „On the origins of the Elfdalian nasal vowels from the perspective of diachronic dialectology and Germanic etymology”. Prieiga: https://nors.ku.dk/ansatte/?pure=files/35220983/elfdalian.pdf [žiūrėta 2020-12-16]. Rehnström, Björn; Edwards, Catherine. „How Sweden's ancient language Elfdalian is being saved by Minecraft”. Prieiga: https://www.thelocal.se/20171011/how-swedens-rare-viking-forest-language-elfdalian-is-being-saved-by-minecraft [žiūrėta 2020-12-16]. Sapir, Yair. „Elfdalian, the vernacular of Övdaln“. Prieiga: https://www.diva-portal.org/smash/get/diva2:773379/FULLTEXT02 [žiūrėta 2020-12-16]. Wikipedia. „Elfdalian“. Prieiga: https://en.wikipedia.org/wiki/Elfdalian [žiūrėta 2020-12-16]. World Heritage Encyclopedia. „Elfdalian“. Prieiga: http://self.gutenberg.org/articles/eng/Elfdalian [žiūrėta 2020-12-16].

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!