Antikinė literatūra

1. Homero klausimas. Homero „Iliados“ ir „Odisėjos“ kompozicija ir meninės ypatybės.

Homeras – kažkur VIII a. pr. Kr. gyvenęs senovės Graikijos poetas, kurio vardui priskiriami du milžiniškos poetinės galios kūriniai: „Iliada“ ir „Odisėja“. Lig šiolei vienbalsiai sutariama, kad šie du epai yra ne tik graikų, bet ir visos Vakarų civilizacijos pagrindas, o visi po aklojo dainiaus žengę vakarietiško mentaliteto skaitantieji ir rašantieji, anot amerikiečių literatūros kritiko Harold Bloom, tebesti Homero sūnūs ir dukterys.

O, bet, kad tačiau, bėgant šimtmečiams, kone sudievintas poetas, jo nudilusios biografinės detalės naujųjų amžių protams pradėjo kelti daug abejonių, suformuluotas Homero klausimas – „Iliados“ ir „Odisėjos“ autorystės problema. Pasidalinta į dvi stovyklas: analitikus ir unitarijus. Analitikai, su F. A. Wolf priešaky, svarstė, jog apie VI a. pr. Kr., tvarkant epų tekstus, buvę sujungti įvairių seniau gyvenusių poetų, – galimai ir Homero, – sukurti kūriniai. Šioji pusė teigė, kad „Iliada“ neturi nei vieningo siužeto, nei vieningo plano. Kilo ir idėjų, kad poemos galėjo užgimti iš trumpos vieno autoriaus poemėlės, aplipdytos kitų poetų giesmėmis. Šiai nuomonei priešinosi G. V. Nitzsch ir kiti unitarijai, tvirtinę Homero epų vienovę, kūrybinį genialumą. Unitarijai mąstė, jog Homeras nors, ko gero, ir naudojęsis folklorinėmis poemomis, pats savarankiškai sukūrė tiek „Iliadą“, tiek „Odisėją“. Stipriausias šio teiginio argumentas – vieningas epų veiksmas: „Iliadoje“ Homeras nepasakoja viso Trojos karo, jis meniškai pasirenka vieną karo epizodą – Achilo pyktį; „Odisėjoje“ neapgiedamas visas pagrindinio herojaus gyvenimas, susikoncentruojama tik į jo grįžimą tėvynėn. Visos šių dviejų kūrinių giesmės vienodai svarbios, kelias iš jų praleidus, stipriai nukentėtų mintis. Unitarijai kalba apie „Iliados“ frontoninę kompoziciją: simetrijos principu, abiejose ašies pusėse pasikartoja panašūs motyvai. „Odisėja“ telkiasi į rėminę kompoziciją, turinčią du pasakotojus (kalba ir Odisėjas, ir jį įrėminantis poetas). XXI amžiuje Homero epai dažniausiai laikomi vieno autoriaus literatūrinės kūrybos rezultatu, tačiau ir analitikų mintis toliau plėtojama.

Tiek „Iliada“, tiek „Odisėja“ – ne tik pagrindinių herojų patirtis pasakojantys epai, bet ir brandūs meniniai kūriniai, suformavę epinio pasakojimo stilių. Galima kalbėti apie ne vieną senovės graikų korifėjaus pasitelktą meninę ypatybę: 1) homeriškieji (sudurtiniai) epitetai (greitakojis Achilas, Odisėjas daugmintis...); 2) dievų antropomorfizmas, dievų-žmonių dialogiškumas; 3) palyginimai ir paralelės; 4) retardacija; 5) anagnorisė (ypač „Odisėjoje“); 6) daktilinis hegzametras... Homero meninė išgalė ugdė visus po jo gyvenusius antikinio pasaulio autorius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!