Projekto įvertinimo metodika

ENERGIJOS PROJEKTŲ PLANAVIMO IR VERTINIMO METODAI Kompleksinė analizė Investicinius projektus, kuriuos įgyvendinant dalyvauja valstybė, siūloma vertinti taikant kompleksinę analizę (1 pav.). Kompleksinė analizė suteikia galimybę, rengiant investicinius projektus ar svarstant paraiškas dėl valstybės subsidijų, užsienio kreditų ar kitos valstybės pagalbos suteikimo šiems projektams įgyvendinti, išrinkti iš pateiktų alternatyvų variantą, efektyviausią įmonei, ūkio šakai, visai ekonomikai ar problemoms, kurioms spręsti skirti investiciniai projektai. 1 pav. Investicinių projektų vertinimas Atliekant kompleksinę analizę, naudojami įvairūs analizės metodai. Juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: finansinę ir ekonominę analizę. Toks metodų suskirstymas iš dalies sąlyginis, nes tam tikra dalis metodų, tradiciškai priskiriamų tam tikrai grupei, gali būti panaudoti ir kitoje grupėje. Finansinė ir ekonominė analizė gali būti papildoma ekspertinio vertinimo metodu. Šis metodas skirtas įvertinti tiems veiksniams, kurie, neturėdami kiekybinės išraiškos ar turėdami ją, negali būti ištirti finansinės ar ekonominės analizės metodais. Ekspertinio vertinimo metodas gali būti naudojamas ir tuomet, kai kitų metodų taikymas yra santykinai per brangus. Šiuo metu dažniausiai naudojama finansinė investicinių projektų analizė. Jos pagrindinis tikslas yra nustatyti projekto efektyvumą jį tiesiogiai įgyvendinančiam subjektui (įmonei). Atliekant ekonominę analizę, siekiama dviejų pagrindinių tikslų: • nustatyti projekto įtaką šalies, regiono, ūkio šakos ir pan. ekonomikai; • įvertinti projektą, atsižvelgiant į tas jo ir aplinkos sąlygas, kurios nebuvo įvertintos rengiant projektą ir todėl nepateko į finansinę analizę. Kompleksinės analizės rezultatas yra investicinio projekto efektyvumo įvertinimas pagal pasirinktus vertinimo kriterijus. Skirtingais analizės metodais gauti rezultatai apibendrinami ir galutinis sprendimas priimamas, atliekant kompleksinį vertinimą (2 pav.). 2 pav. Kompleksinės analizės struktūra FINANSINĖ ANALIZĖ Finansinė investicinio projekto analizė grindžiama projekto efektyvumo nustatymu, remiantis projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos pajamas ir išlaidas. Dažniausiai pinigų srautai skaičiuojami, atsižvelgiant į svarbiausias ir labiausiai tikėtinas aplinkos sąlygas. Nuo projektui svarbių sąlygų identifikavimo kokybės ir jų prognozių patikimumo priklauso ir finansinės analizės rezultatų patikimumas, todėl prieš analizę reikia įsitikinti projektinių duomenų pagrįstumu. Padidinimo ir sumažinimo aritmetika Sumažinimo ir padidinimo aritmetikos principas yra labai paprastas. Kai vertiname didėjantį gyventojų skaičių arba priaugančias pinigų sumas taupomosiose sąskaitose, yra skaičiuojamas būsimas dydis padidinant dabartinę vertę. Apskaičiuojant vertę šios dienos sumai, kurią gausime ateityje, nominali ateities vertė yra mažinama, kad priartėti prie šios dienos dydžio. Sumažinimo metodika yra lygiai tokia pati kaip ir padidinimo, tai yra požiūris į tą patį klausimą tik iš priešingų krypčių laiko atžvilgiu. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad tie patys principai galioja tiek piniginiams, tiek ekonominiams ištekliams. Kuomet didinama arba mažinama pinigų pagrindu, kalbama apie palūkanų normą. O kuomet didinama arba mažinama ekonominių išteklių atžvilgiu, plačiąja prasme, tuomet kalbama apie diskonto normą. Tokiu būdu diskonto norma yra bendresnė sąvoka negu palūkanų norma. Padidinimo koeficientas paprastai yra naudojamas apskaičiuoti priaugančiai pinigų sumai, atsižvelgiant į diskonto normą. Būsimoji suma (S), apskaičiuota pagal dabartinę vertę (P) ir padidinta n metų į priekį, yra išreiškiama taip: čia i – diskonto norma. Pvz 1. Pradinė suma - 100 Lt, diskonto norma – 10%. Tai pradinės sumos vertė trečių metų gale bus: Lt. Sumažinimas yra atvirkštinis padidinimui procesas. Todėl sumažinimo koeficientas yra atvirkštinis padidinimo koeficiento dydis. Dabartinė vertė (P) apskaičiuojama pagal formulę: Pvz 2. Remiantis 1 pvz. panagrinėkime sumažinimo koeficiento panaudojimą. Trečių metų gale pinigų suma sieks 133.1 Lt. Apskaičiuojant dabartinę vertę pagal sumažinimo koeficientą: Lt. Taigi, panaudojant minėtas matematines išraiškas galima apskaičiuoti padidinimo ir sumažinimo koeficientų vertes. Bet, reikia pripažinti, kad tai daug laiko atimanti procedūra. Laimei, yra žymiai trumpesnis kelias panaudoti jau parengtas lenteles, kuriose pateikiamos padidinimo ir sumažinimo koeficientų reikšmės, atsižvelgiant į i ir n vertes. Todėl naudojantis šiose lentelėse pateiktomis reikšmėmis galima labai lengvai apskaičiuoti tiek dabartinę vertę, tiek būsimąją vertę. Naudojamas susitarimas, kad 0 metai reiškia dabartį, mažinimą pradedant nuo pirmųjų metų atitinkamai kiekvieniems metams. Iš principo, projektiniai metai gali prasidėti nuo bet kurios datos, bet praktiškai būtų geriau, jei jie sutaptų su projektinės organizacijos kalendoriniais ar finansiniais metais. Nežiūrint to, kad išlaidos gali būti bet kuriuo metų laiku, yra daroma prielaida, kad visos pajamos ir išlaidos tais pačiais projektiniais metais yra ekvivalentiškos. Tokia aproksimacija yra tinkama projekto įvertinimui, bet apskaičiuojant apyvartinį kapitalą ir sudarant projektui finansinį planą gali prireikti žymiai tikslesnių kriterijų atsiskaitymų grafikui paruošti. Kai kurių skaičiavimų supaprastinimui, jeigu ta pati suma yra gaunama arba išmokama kelerių metų bėgyje, galima naudoti taip vadinamą kasmetinių pajamų apskaičiavimo koeficientą: . Pvz 3. Tarkime, kad norime sužinoti kasmet gaunamų 100 Lt penkerių metų bėgyje dabartinę vertę, esant 10% diskonto normai. Žinoma, šiuo atveju galima būtų panaudoti metinius sumažinimo koeficientus: Metai S Sumažinimo koeficientas Dabartinė vertė P 1 100 0.9091 90.91 2 100 0.8264 82.64 3 100 0.7513 75.13 4 100 0.6830 68.30 5 100 0.6209 62.09 Viso: 3.7907 379.07 Tačiau paprastesnis būdas dabartinei vertei nustatyti šiuo atveju yra gaunamą kasmetinę sumą padauginti iš atitinkamo kasmetinių pajamų koeficiento tam tikram metų laikotarpiui, atsižvelgiant į diskonto normą: čia a – kasmetinių pajamų koeficientas. Tuomet Lt. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kasmetinių pajamų apskaičiavimo koeficientas tai paprasčiausia sumažinimo koeficientų suma atitinkamų metų bėgyje. Pagal pvz. kasmetinių pajamų koeficientas penkerių metų bėgyje sudaro kasmet 3.7908, tuo tarpu susumavus sumažinimo koeficientus penkerių metų laikotarpiui, esant 10% diskonto normai, gauname 3.7907 (skirtumas atsiranda dėl apvalinimo paklaidų). Kasmetinių pajamų koeficientai gali būti naudojami net ir tuo atveju, kai išmokamos arba gaunamos sumos išlieka pastovios tiktai per dalinį projekto gyvavimo laiką. Pvz 4. 2000 Lt gaunama kasmet šešerių metų bėgyje pradedant 4-ais ir baigiant 9-ais metais, esant 9% diskonto normai, galima pritaikyti tokią metodiką: a) Iš lentelių randama kasmetinių pajamų koeficiento vertė devynerių metų laikotarpiui, esant 9% diskonto normai 5.9952 b) Iš lentelių randama kasmetinių pajamų koeficiento vertė trijų metų laikotarpiui, esant 9% diskonto normai 2.5313 c) iš a) atėmę b) vertes gauname kasmetinių pajamų rodiklį 4-9-iems metams, esant 9% diskonto normai 3.4639 Tuomet Lt Yra visa eilė situacijų, kada tikslinga daryti prielaidą, kad tinkamai sutvarkius aptarnavimo sistemą, projektas gali gyvuoti neribotai. Kaip pvz. galima paminėti kelius, žemės konservacijos projektus. Tokiais atvejais, įvertinus pastovias išlaidas ir/arba pajamas, reikia nustatyti kasmetinių pajamų dabartinę vertę jų pastovaus gyvavimo atveju (kartais taip vadinamo “amžinumo”). Taip vadinamų “amžinai” gaunamų pajamų rodiklis yra apskaičiuojamas pagal formulę: čia A – “amžinai” gaunamų pajamų rodiklis; i – diskonto norma. Kasmetinių pajamų koeficientas yra priemonė suteikti lygių kasmetinių dydžių srautui dabartinės vertės išraišką esant nustatytai diskonto normai. Kartais reikia atlikti atvirkščią skaičiavimą, t.y. paversti dabartinę vertę į lygių metinių įmokų srautą tam tikrame laiko intervale prie nustatytos diskonto normos. Pvz. Reikia sugrąžinti paskolą lygiomis metinėmis įmokomis kapitalų lėšų ir palūkanų pavidalu. Atsižvelgiant į kapitalo dydį, paskolos sugrąžinimo terminus ir palūkanų normą, reikia apskaičiuoti kiek kasmet reikia sugrąžinti. Kadangi metinę sumą padauginus iš atitinkamo kasmetinių pajamų koeficiento, lygių metinių įmokų srautas yra perskaičiuojamas į dabartinę vertę, tai tam, kad surasti metinę vertę, ekvivalentišką dabartinei sumai, turime atlikti skaičiavimus atbuline tvarka. Kasmetinių pajamų rodiklio atvirkštinis dydis yra apibrėžiamas kaip kapitalo atstatymo koeficientas: . Pvz 5. Suteiktą 400 000 Lt paskolą su 6% palūkanų norma reikia grąžinti per 20 metų lygiomis metinėmis įmokomis. Iš lentelių randama kapitalo atstatymo koeficiento vertė 20 metų laikotarpiui, esant 6% palūkanų normai – 0.0872. Taigi padauginę šį skaičių iš paskolos dydžio, gauname kasmet grąžinamos paskolos vertę: Lt Skaičiavimą galima patikrinti panaudojant kasmetinių pajamų koeficientą (grąžinama kasmetinė suma turi prilygti suteiktos paskolos pirminei vertei): Lt Projekto įvertinimo metodika Vertinant investicinius projektus būtina atsižvelgti ne tik į projektuojamų pinigų srautų dydžius, bet ir įvertinti esamų bei būsimų finansų santykinę vertę, t.y. atsižvelgti į pinigų laiko vertės sąvoką. Vertinant investicinių projektų efektyvumą, naudotina metodika, kuri yra paremta diskontavimu. Investiciniai projektai gali būti vertinami naudojant keletą finansinės analizės metodų. Atsipirkimo laikas - tai vienas iš paprasčiausių ir plačiausiai naudojamų būdų projekto vertei nustatyti. Atsipirkimo laikas yra apibūdinamas kaip laiko periodas, reikalingas pirminei investicijų vertei atstatyti. Investavimo galimybių palyginimui skaičiuojamas statinis ir dinaminis atsipirkimo laikas. Statinis atsipirkimo laikas skaičiuojamas pagal formulę: ; čia K - investicijos, Lt; P - pajamos, Lt/m. Dinaminis atsipirkimo laikas skaičiuojamas taip: ; čia i - diskonto norma. Investicijų atsipirkimo laiko rodikliai apibūdina investicijų likvidumą, kuris yra atvirkščiai proporcingas rodiklių reikšmėms. Kuo atsipirkimo laiko rodiklio reikšmės mažesnės, tuo likvidumas didesnis ir projektas priimtinesnis. Atsipirkimo laikas nėra labai tikslus projekto vertės nustatymo matas, kadangi nenumato galimybės apskaičiuoti pajamas po investicijų atsipirkimo periodo. Tačiau dėl savo paprastumo yra gana plačiai taikomas, analizuojant privataus sektoriaus nedideles investicijas. Investiciniams projektams įvertinti, atsižvelgiant į diskonto normą, naudotini trys atskiri, bet tarpusavyje susiję metodai projekto vertei nustatyti: a) dabartinė grynoji vertė (NPV); b) pelno ir išlaidų santykis (B/C); c) vidinė pelno norma (IRR). Dabartinė grynoji vertė (NPV) - tai bendro viršpelnio, gauto per visą projekto gyvavimo laiką, dabartinės vertės matas. Jis apskaičiuojamas atėmus išlaidų srauto dabartinę vertę (PVC) iš pajamų srauto dabartinės vertės (PVB): . Kitaip tariant, projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma: ; čia - t-ųjų metų pajamos; - t-ųjų metų išlaidos. Projekto grynoji dabartinė vertė akivaizdžiai kinta priklausomai nuo naudojamos diskonto normos. Juo aukštesnė diskonto norma, tuo mažesnė yra NPV. Iš principo projektas priimtinas, esant atitinkamai diskonto normai, jeigu NPV yra teigiamas: NPV>0 - priimtinas variantas; NPV1, tai NPV yra teigiamas ir projektas priimtinas; B/C

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!