Turinys:
Biudžeto deficitas ir jo priežastys
Biudžeto deficito pasekmes
Ištrauka:
Biudžeto deficitas – biudžeto išlaidos viršija pajamas. Kai kuriose šalyse (dažniau išimtis) tam tikrais laikotarpiais susidaro situacijos, kai gaunamas biudžeto balansas (išlaidos lygios pajamoms) arba netgi biudžeto perteklius (pajamos didesnės nei išlaidos). Pagrindinės valstybės biudžeto deficito priežastys (Buškevičiūtė,2006, p.135.):
1) stambios valstybinės investicijos į šalies ekonomikos plėtrą, siekiant užtikrinti racionalesnius visuomeninės veiklos struktūrinius poslinkius;
2) ypatingos, neprognozuojamos aplinkybės (karai, teroristiniai išpuoliai, stichinės nelaimės ir pan.);
3) kriziniai reiškiniai valstybės ekonomikoje (ekonomikos recesija ar sąstingis, aukšta infliacija, finansinių – kreditinių santykių neefektyvumas, mokestinių pajamų nesurinkimo problemos, palyginti didelės valstybės išlaidos, silpna valstybės piniginių išteklių naudojimo kontrolė ir kt.).
Valstybės biudžeto deficito dydis priklauso ir nuo valdžios sandorių apskaitos metodo bei sąskaitos konsolidavimo. Dažnai vyriausybės savo sandorius apskaito grynųjų pinigų metodu (sąskaitoje įplaukos apskaitomos, kai gaunamos, o išlaidos – kai faktiškai atliekamos). Šiuo atveju neatsispindi susikaupę valstybės įsipareigojimai. Tik pastaruoju metu pereinama prie kaupiamojo apskaitos metodo (įplaukos ir išlaidos apskaitomos tada, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai). Manoma, jog apskaita kaupiamuoju metodu pranašesnė, nes išsamiau atspindi valstybės veiklą nacionalinėse sąskaitose ir jos įtaką privačiai veiklai. Lietuvoje viešojo sektoriaus apskaita tvarkoma pagal modifikuotą pinigų principą. Finansų ministerija ruošiasi viešojo sektoriaus apskaitą pertvarkyti remiantis kaupimo principu, t. y. pertvarkyti valstybės ir savivaldybės biudžetą, kitų fondų, valstybės skolos apskaitos ir atskaitomybės sistemas. Daugelyje ES šalių narių apskaitos reforma šia kryptimi jau pradėta. 2004 m. Briuselyje EK kartu su Europos buhalterių federacija organizavo konferenciją apskaitos reformos viešėjame sektoriuje klausimu. EK siekia suderinti apskaitos standartus viešėjame sektoriuje, kad ES šalių narių apskaitos duomenys būtų palyginami. EK 2000 m. pradėjo rengti apskaitos sistemos modernizavimo projektą, kurio pagrindinis tikslas – pereiti prie kaupimo apskaitos ir taikyti Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Siekta kaupimo principą ES šalyse narėse pradėti taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. 2005 m. Vyriausybė patvirtino Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Reforma numatoma vykdyti iki 2010 m. Didžiausią patirtį diegiant kaupimo principą turi Jungtinė Karalystė (sudaroma ne tik atskaitomybė, bet ir biudžetas).
3) kriziniai reiškiniai valstybės ekonomikoje (ekonomikos recesija ar sąstingis, aukšta infliacija, finansinių – kreditinių santykių neefektyvumas, mokestinių pajamų nesurinkimo problemos, palyginti didelės valstybės išlaidos, silpna valstybės piniginių išteklių naudojimo kontrolė ir kt.).
Valstybės biudžeto deficito dydis priklauso ir nuo valdžios sandorių apskaitos metodo bei sąskaitos konsolidavimo. Dažnai vyriausybės savo sandorius apskaito grynųjų pinigų metodu (sąskaitoje įplaukos apskaitomos, kai gaunamos, o išlaidos – kai faktiškai atliekamos). Šiuo atveju neatsispindi susikaupę valstybės įsipareigojimai. Tik pastaruoju metu pereinama prie kaupiamojo apskaitos metodo (įplaukos ir išlaidos apskaitomos tada, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai). Manoma, jog apskaita kaupiamuoju metodu pranašesnė, nes išsamiau atspindi valstybės veiklą nacionalinėse sąskaitose ir jos įtaką privačiai veiklai. Lietuvoje viešojo sektoriaus apskaita tvarkoma pagal modifikuotą pinigų principą. Finansų ministerija ruošiasi viešojo sektoriaus apskaitą pertvarkyti remiantis kaupimo principu, t. y. pertvarkyti valstybės ir savivaldybės biudžetą, kitų fondų, valstybės skolos apskaitos ir atskaitomybės sistemas. Daugelyje ES šalių narių apskaitos reforma šia kryptimi jau pradėta. 2004 m. Briuselyje EK kartu su Europos buhalterių federacija organizavo konferenciją apskaitos reformos viešėjame sektoriuje klausimu. EK siekia suderinti apskaitos standartus viešėjame sektoriuje, kad ES šalių narių apskaitos duomenys būtų palyginami. EK 2000 m. pradėjo rengti apskaitos sistemos modernizavimo projektą, kurio pagrindinis tikslas – pereiti prie kaupimo apskaitos ir taikyti Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Siekta kaupimo principą ES šalyse narėse pradėti taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. 2005 m. Vyriausybė patvirtino Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Reforma numatoma vykdyti iki 2010 m. Didžiausią patirtį diegiant kaupimo principą turi Jungtinė Karalystė (sudaroma ne tik atskaitomybė, bet ir biudžetas). Pažymėtina, kad apskaitos sistemos pertvarkymas kaupimo principu teikia ne tik privalumų, bet kelia ir sunkumų. Šios apskaitos reformos įgyvendinimas labai brangus (naujos informacinės technologijos; gilesnės apskaitos žinios reikalauja aukštesnės specialistų kvalifikacijos ir su tuo susijusių mokymo išlaidų; turto įvertinimo išlaidos). Be to, informacijos vartotojai, ypač politikai,...
Šį darbą sudaro 1780 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!