Profsąjungos įtaka darbo rinkoje

Darbo užmokesčio lygis yra darbo kaina, ir todėl darbo rinka yra daug kuo panaši į bet kurio kito produkto, pavyzdžiui, kviečių ar mašinų, rinką. Be abejo, šios rinkos toli gra­žu nėra identiškos. Darbas yra ypatinga pre­kė. Darbas neatsiejamas nuo žmogaus, ir tai suteikia jam, kaip prekei, specifinių skirtu­mų. Pavyzdžiui, jei gamintojas nori piktnau­džiauti savo įrenginiais, tai yra jo asmeninis reikalas. Tai jam kainuos, nes įrenginiai grei­tai nusidėvės. Šiuo atveju vyriausybė neturi jokio preteksto kištis į jo veiklą. Bet taip nėra darbo rinkoje. Jei darbdavys piktnau­džiauja versdamas samdomuosius darbuo­tojus atlikti sveikatai pavojingus darbus, tai vyriausybės įsikišimas yra pateisinamas.
Asmeninės pažiūros darbo rinko­je yra nepageidaujamos. Jei darbdavys paprasčiausiai nemėgtų kai kurių rasinių gru­pių, tai vyriausybės įsikišimas dėl rasinės diskriminacijos būtų pateisinamas. Mašinos neturi teisių, bet darbuotojai jas turi.
• Netobula konkurencija darbo pasiūlos atžvilgiu, kai profsąjungos įgyja darbo rinkos galią ir derasi dėl aukštesnių atlyginimų.
• Netobula konkurencija paklausos atžvil­giu, kai darbdaviai įgyja darbo rinkos galią ir palaiko žemą darbo užmokesčio dydį rin­koje.
• Streikų efektai ir priemonės jiems užkir­sti arba nesutarimams išspręsti.
1. Profsąjungos: kolektyviniai darbuotojų veiksmai ir jų tikslai
Profsąjungos buvo įkurtos tam, kad darbuo­tojai galėtų derėtis „vienu balsu". Kolektyviniais veiksmais jie išsidera aukštesnius dar­bo užmokesčius, užuot sutikę su siūlomu atlyginimo dydžiu. Jeigu įkuriama profsą­junga, tai darbo rinka nėra tobulos konku­rencijos. Profsąjungos įkūrimas reiškia, kad įgyjama darbo rinkos galia, kuri leidžia pa­veikti darbo kainą (darbo užmokestį).
Nepaisant to, kad profsąjungos padeda išsiderėti didesnius atlyginimus, jos atlieka ir kitus vaidmenis: padeda darbuotojams iš­saugoti turimas darbo vietas, suteikia ko­lektyvinį balsą derantis dėl samdos ir darbo sąlygų. Profsąjungos apsaugo savo narius nuo savavališko atleidimo iš darbo, taip pat nuo to, kad firmos administracija nepakeis­tų kolektyviai nustatytų „žaidimo taisyklių". Esant tokioms garantijoms, darbuotojai, ne­bijodami prarasti darbo, gali produktyviau dirbti. Šito jie negalėtų padaryti beasmenė­je tobulos konkurencijos rinkoje, kuri netu­ri „nei atminties, nei ateities". [4]
1.1. Kolektyvines derybos
Darbuotojai, derėdamiesi kolektyviai, įvei­kia tris kliūtis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!