Profesinės rizikos vertinimas: tinkuotojas UAB "Statetas"

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ERGONOMIKOS KATEDRA Profesinės rizikos vertinimo kursinis darbas Atliko: ------ Priėmė: Dėst. ------ Kaunas, 2006 Įvadas Šio darbo tikslas yra ištirti ir įvertinti darbuotojo profesinę riziką. Dirbant bet kokios profesijos darbą, darbo vietoje gali veikti fiziniai, fizikiniai, cheminiai, ergonominiai, biologiniai ir psichofiziologiniai veiksniai, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Norint sužinoti šių veiksnių įtaką darbuotojo sveikatai, reikia įvertinti profesinės rizikos dydį, veiksnių kiekį, veikimo laiką. Svarbus faktas, kad kiekvienas veiksnys skirtingai veikia kiekvieną žmogų. Tai lemia amžius, darbo trukmė, asmeninės savybės. Rizikos vertinimas pradedamas nuo darbo aplinkos profesinės rizikos veiksnių ir jų šaltinių identifikavimo, bei rizikos tyrimo ir priimtinumo nustatymo. Poveikis ar pavojus yra nustatomas remiantis galiojančiomis higienos normomis, standartais ir kitais teisiniais aktais. Nustačius rizikos dydį, galima spręsti ar tai priimtina ar nepriimtina rizika. Ir į tai atsižvelgus darbdavys sprendžia ar reikia imtis papildomų kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, ar tinkamos esamos apsaugos priemonės, ar tinkami įrenginiai, bei darbo vietos parametrai. Kaip pagalbinė medžiaga, apsaugos priemonių parinkimui ir rizikos sumažinimui, yra sudaromas rizikos sumažinimo planas. Profesinės rizikos vertinimas yra labai svarbus, nes jo metu siekiama išsiaiškinti ir užkirsti kelią pavojams, kurių metu darbuotojas gali susižeisti, apsinuodyti, susirgti profesine liga, ar net gali iškilti pavojus žmogaus gyvybei. 1. Bendra tiriamojo objekto (įmonės) charakteristika Tiriama įmonė yra UAB „Statetas“, įsikūrusi Ateities pl. 154a, Kaunas. Ši įmonė atlieka statybos remonto darbus visoje Lietuvoje. Įmonėje dirba 150 įvairių profesijų darbuotojų: 130 darbininkų ir 20 administracijos darbuotojų. Šios statybinės organizacijos atliekami remonto darbai – tai išorės ir vidaus apdailos darbai, atliekami naudojant įvairius įrankius, įrenginius, medžiagas. Rizikos vertinimui pasirenkama tinkuotojo specialybė. Bus tiriama tinkuotojo darbo aplinka, vertinama profesinė rizika, nustatomos reikiamos ir papildomos apsaugos priemonės. Už darbuotojų saugą atsakingas asmuo yra darbdavys. Jis atsako už tai, kad darbuotojai tinkamai naudotųsi asmeninėmis apsaugos priemonėmis, taip pat organizuoja kolektyvinių priemonių naudojimą. 2. Darbo vietos charakteristika Norėdamas nustatyti profesinę riziką ir jos dydį , pasirenku tinkuotojo darbo vieta. Tinkuotojas dirba naujai statomo daugiaaukščio 11 aukšte, 30m2 patalpoje. Patalpos temperatūra yra 20C, santykinis oro drėgnis 80. Apšvietimas yra natūralus. Darbuotojas dirba šioje patalpoje 8 val. per dieną, per pietus darydamas vienos valandos pertrauką. Tinkuotojas tinkuoja sieną naudodamas kalkių-smėlio tinką. Pagrindiniai tinkuotojo įrankiai yra kelnė, ilga liniuotė, gulsčiukas, kopėčios. Į darbo vietą pagalbinis tinkuotojo darbininkas atveža karučiu kalkių-smėlio skiedinį, po to į skiedinį įdeda cemento, ir atskiestas vandeniu mišinys yra gerai išmaišomas. Šio proceso metu į aplinką išsiskiria cemento dulkių, didelė drėgmė. Tinkuotojo darbas daugiausia rankinis. Tai sunkus fizinis darbas, dažnai tenka kelti sunkumus. Darbo aplinka būna dulkėta ir purvina, todėl šis darbininkas aprūpinamas specialia apranga.  Sėkmingam tinkuotojo darbui reikalinga nemažai išmanyti apie sienų tinkavimui naudojamas medžiagas bei technologiją, surenkamas betonines ir gelžbetonines konstrukcijas, mokėti skaityti darbo brėžinius. Labai svarbu tokios asmenybės savybės kaip tvarkingumas, kruopštumas, kolektyviškumas ir pan. Taip pat gera fizinė ir psichinė sveikatos būklė (puikus regėjimas, gera akių, rankų ir pirštų judesių koordinacija, ištvermė, geras vestibuliarinis aparatas ir pan.). Tinkuotojo darbą sunku sėkmingai dirbti žmonėms, turintiems regos, judėjimo sutrikimų, alergiškiems bei kvėpavimo takų ligomis sergantiems asmenims. Darbininkas prieš darbą turi gerai pailsėti, pavalgyti ir gerai nusiteikti darbui.   3. Darbo aplinkos profesinės rizikos veiksnių ir jų šaltinių identifikavimas, rizikos tyrimas ir rizikos priimtinumo nustatymas 3.1. Fizikiniai veiksniai (1 lentelė). Tipinių veiksnių, galinčių kelti pavojų profesinei saugai ir sveikatai, sąrašas Veiksnio pasireiškimo charakteristikos, atsižvelgiant į nustatytą poveikį ar pavojų Ar buvo nustatytas poveikis ar pavojus Ar būtinos prevenci-nės priemonės Ne Taip Ne Taip Darbo vietos šiluminė aplinka (patalpų mikroklimatas) HN 69:2003. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai. Oro temperatūros higienos norma nuolatinėse darbo vietose šaltuoju metų laiku – 17-23C, santykinis oro drėgnumas ne daugiau 75, oro judėjimo greitis ne didesnis 0,3m/s. Darbo vietos veiksniai: temperatūra 20C, drėgnumas 80, greitis 0,2m/s. Veiksnys veikia visa laiką. Vėdinimo sistema yra netinkama, dėl to patalpoje susidaro higienos normas viršijantis santykinis oro drėgnumas. × × Darbo vietos apšvietimas HN 98:2000. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai. Dirbtinės apšvietos higienos norma 200lx. Darbo vietos apšvieta 220lx, apšvietimas natūralus šoninis, reikalui esant naudojamos halogeninės lempos. Darbo vietos ir prėjimų apšvieta pakankama, stroboskopinio efekto nėra. × × Triukšmas HN 33-1: 2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA. Darbo vietos monentinis trukšmo lygis iki 40 dBA. Dažniausiai triukšmo lygis nesiekia nė 30 dBA. × × Vibracija, darbas su vibruojančiais įrankiais, vibraciją keliančios mašinos Vibracija veikia nežymiai, tik tiek kiek pats darbuotojas ją sukelia, naudodamas rankinį darbo įrankį. × × Jonizuojantis spinduliavimas HN 85:2003. Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos. Pagal higienos normas, tose darbo vietose, kur dirbama 80 ir daugiau procentų darbo laiko, vidutinis radono tūrinis aktyvumas neviršytų 200 Bq/m3. Gamtinės spinduliuotės sąlygota lygiavertės dozės galia darbo vietose turi būti ne didesnė kaip 0,45 Sv/val. Darbo vietos radiacijos lygis atitinka bendrąjį gamtos radiacijos lygį, ir ji veikia visą darbo laiką. Didesnių radiacijos pakitimų nepastebėta. × × Infragarsas Infragarso nėra × × Ultragarsas Ultragarso nėra × × Elektrostatinis laukas Elektrostatinis laukas neužfiksuotas × × Elektromagnetinis laukas HN 110:2001. Pramoninio dažnio (50Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai. Pagal higienos normas: Elektrinio lauko stiprio leidžiama skaitinė vertė – 10 kV/m, magnetinio lauko stiprio leidžiama skaitinė vertė – 2,5 kA/m, kai poveikis trunka 181-210 min. Šalia darbo vietos yra naudojami įrengimai, kurie skleidžia elektrinį lauką – 10kV/m ir magnetinį lauką – 2,0kA/m. poveikio trukmė 120min. × × Infraraudonasis spinduliavimas Infraraudonasis spinduliavimas neužfiksuotas × × Ultravioletinis spinduliavimas Ultravioletinis spinduliavimas neužfiksuotas × × 3.2. Fiziniai veiksniai (2 lentelė) Tipinių veiksnių, galinčių kelti pavojų profesinei saugai ir sveikatai, sąrašas Veiksnio pasireiškimo charakteristikos, atsižvelgiant į nustatytą poveikį ar pavojų Ar buvo nustatytas poveikis ar pavojus Ar būtinos prevencinės priemonės Ne Taip Ne Taip Besisukančios ar judamos mašinų dalys LST EN 953:2000. Mašinų sauga. Apsaugai. Nejudamųjų ir judamųjų apsaugų projektavimo ir konstravimo bendrieji reikalavimai. Besisukančios tinko maišymo rankinio įrankio dalys yra tinkamai apsaugotos. Pavojaus susižeisti nėra. × × Pjovimo įrankiai (rankiniai ir mechaniniai) LST EN 294:1997. Mašinų sauga. Saugūs atstumai iki rankomis pasiekiamų pavojingų zonų. Įrankių apsaugų konstrukcija tinkama. × × Transportavimo įranga, kranai, liftai ir kt. LST EN 13157:2005. Kranų sauga. Rankomis valdoma kėlimo įranga. Darbuotojas visiškai apsaugotas nuo kėlimo įrenginių. × × Transporto ir priėjimo keliai, pastoliai, kopėčios ir kt. LST EN 341:1997 (1 pataisa). Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Nusileidimo įtaisai. Pavojaus nukristi nėra. × × Karštos medžiagos ir/ar paviršiai LST EN 563+AC+A1: 2000. Mašinų sauga. Liečiamų paviršių temperatūra. Ergonomikos duomenys karštų paviršių temperatūros ribinėms vertėms nustatyti. Visi darbo vietoje esantys paviršiai yra kambario temperatūros. × × Medžiagų išmetimas (pvz., plastinių medžiagų liejimo metu), ruošinių išmetimas Išmetamų medžiagų nėra. × × Slėginiai indai LST EN 286-1:2000. Paprastieji nekaitinami slėginiai indai orui ir azotui laikyti. 1-oji dalis. Bendrosios paskirties slėginiai indai. Slėginiai indai darbo metu nenaudojami. Pavojaus darbuotojui nėra. × × Elektros įtampa LST EN50144-1:2000/A1:2004. Rankinių elektrinių variklinių įrankių sauga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai. Izoliacija netinkama. Elektros laidai patiesti drėgnoje aplinkoje. × × Darbo vietos priešgaisrinis parengimas LST EN ISO 13943:2002. Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:1993). Pastate įrengti tinkami evakuaciniai išėjimai, ir tikamai pažymėti. Koridoriuje įrengtas gesinimo priemonių stendas. × × 3.3. Cheminiai veiksniai (3 lentelė) Tipinių veiksnių, galinčių kelti pavojų profesinei saugai ir sveikatai, sąrašas Veiksnio pasireiškimo charakteristikos, atsižvelgiant į nustatytą poveikį ar pavojų Ar buvo nustatytas poveikis ar pavojus Ar būtinos prevencinės priemonės Ne Taip Ne Taip Naudojamos bei procese išskiriamos kenksmingos medžiagos, kurių trumpalaikis poveikis labai kenksmingas, sukelia ūmius arba lėtinius profesinius susirgimus HN 23- 2001. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai. Kenksmingų medžiagų neaptikta. × × Naudojamos bei procese išskiriamos kenksmingos medžiagos, kurių ilgalaikis poveikis sukelia ūmius arba lėtinius profesinius susirgimus HN 23- 2001. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai. Kenksmingų medžiagų neaptikta. × × Cheminės medžiagos, sukeliančios sprogimo, gaisro pavojų HN 23- 2001. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai. Cheminės medžiagos, sukeliančios sprogimo, gaisro pavojų, nenaudojamos. × × Dulkės HN 23- 2001. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai. Leistinoji cemento dulkių koncentracija ore, ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV): Įkvepiamoji frakcija – 10 mg/m3 Alveolinė frakcija – 5 mg/m3. Darbo vietoje nustratyta įkvepiamoji cemento dulkių frakcija – 15 mg/m3. Ventiliacija yra netinkama. × × Kelių vienos krypties cheminių medžiagų poveikis HN 23- 2001. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai. Cheminių medžiagų poveikis neužfiksuotas. × × 3.4. Biologiniai veiksniai (4 lentelė) Tipinių veiksnių, galinčių kelti pavojų profesinei saugai ir sveikatai, sąrašas Veiksnio pasireiškimo charakteristikos, atsižvelgiant į nustatytą poveikį ar pavojų Ar buvo nustatytas poveikis ar pavojus Ar būtinos prevencinės priemonės Ne Taip Ne Taip Mikroorganizmai Mikroorganizmų neaptikta. × × Baltyminiai preparatai Baltyminių preparatų neaptikta. × × Natūralūs organizmo komponentai (amino rūgštys, vitaminai) Natūralių organizmo komponentų neaptikta × × 3.5. Ergonominiai ir psichofiziologiniai veiksniai (5 lentelė) Tipinių veiksnių, galinčių kelti pavojų profesinei saugai ir sveikatai, sąrašas Veiksnio pasireiškimo charakteristikos, atsižvelgiant į nustatytą poveikį ar pavojų Ar buvo nustatytas poveikis ar pavojus Ar būtinos prevencinės priemonės Ne Taip Ne Taip Darbo sunkumas (Dinaminis darbas) Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymai.1 priedas. Vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, 4,besikartojančios operacijos trukmė 20-100s. × × Darbas izoliuotoje vietoje (kai darbuotojas dirba vienas arba izoliuotoje patalpoje) Patalpoje dirba du darbuotojai. Informacijos stokos nėra. Reikalui esant suteikiama bendradarbių parama. × × Jaunų darbininkų, nėščių moterų, neįgalių asmenų darbas Jauni darbininkai dirba pagalbinį darbą. Jų sveikatos būklė gera, visi susipažinę su saugaus darbo taisyklėmis, yra praėję instruktažą. Nėščių moterų ir neįgalių asmenų nedirba. × × Darbo patalpų dydis, dizainas Patalpa yra pakankamą dirbui. × × 6 lentelė Rizikos įvertinimo duomenų lapas UAB „Statetas“ 2006 04 12 2006 04 20 J. Mariulis Įmonės (padalinio) pavadinimas Įvertinimo data Paskutinio įvertinimo data Atsakingo asmens pavardė A. Žvirblis 2006 11 05 ________________ Vertintojo pavardė Sekančio įvertinimo data Parašas VEIKLA PAVOJAI TAIKOMOS SAUGOS PRIEMONĖS PRIEMONIŲ PAKANKA (NEPAKANKA) PASTEBĖTI TRŪKUMAI PAVOJAUS DYDIS (BALAIS) TRAUMOS AR KITOKIO SVEIKATOS PAKENKIMO TIKIMYBĖ (BALAIS) PASEKMĖS (BALAIS) RIZIKOS DYDIS BALAIS Tinkavimas Fizikinis Patalpos oras yra vėdinamas. NE Ventiliacija yra nepakankama. Oro apykaita per maža. 1 1 1 1 Tinko maišymas Fizinis Elektrinių įrankių laidai yra izoliuoti. NE Netinkama laidų izoliacija. Oras yra drėgnas. 2 2 3 12 Tinkuojamos sienos apdirbimas Cheminis Oras ventiliuojamas NE Ventiliacija per mažo našumo, dėl to patalpoje susidaro didelė dulkių koncentraciaj. 1 1 2 2 7 lentelė Rizikos sumažinimo veiksmų planas UAB „Statetas“ 2006 04 12 2006 04 20 ______J. Mariulis______ Įmonės (padalinio) pavadinimas Įvertinimo data Paskutinio įvertinimo data Atsakingo asmens pavardė _A. Žvirblis____ ____2006 11 05__ ___________________ Vertintojo pavardė Sekančio įvertinimo data Parašas VEIKLA REIKALINGI VEIKSMAI VEIKSMŲ PRIORITETAI, ATSIŽVELGIANT Į RIZIKOS DYDĮ BALAIS ATSAKINGAS VEIKSMŲ ATLIKIMO TERMINAS VEIKSMŲ ATLIKIMO DATA Tinkavimas ir tinkuojamos sienos apdirbimas Reikia keisti ventiliacijos įrenginius arba padidinti jų našumą. Antraeilis (3) J. Mariulis 2 savaitės 2006 05 04 Tinko maišymas Pakeisti elektrinių įrankių laidus, kurie butų su tinkama izoliacija. Tinkamai įnulinti elektrinius įrankius. Pirmaeilis (12) J. Mariulis Nedelsiant 2006 04 21 8 lentelė Rizikos priimtinumas ir būtinos priemonės jai sumažinti RIZIKOS DYDIS RIZIKOS ĮVERTINIMAS VEIKSMAS IR JO ATLIKIMO LAIKAS (1 iki 3) Priimtina rizika Nereikia jokių tolimesnių prevencinių veiksmų, tačiau turėtų būti skiriamas dėmesys efektyviems sprendimams arba patobulinimams, kurie nereikalauja papildomų išlaidų. Būtinas taikomų kontrolės priemonių monitoringas. (4 iki 9) ir daugiau Nepriimtina rizika Darbas neturi būti pradedamas arba tęsiamas tol, kol nebus sumažintas rizikos dydis. Nors ir reikalaujama, kad rizikos kontrolės priemonės būtų efektyvios, pareiga sumažinti riziką pagal įstatymus yra besąlyginė. Tai reiškia, kad darbas neturi būti pradėtas arba turi būti uždraustas, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, dėl darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės gali susidaryti sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams, dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei, darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar asmeninės saugos priemonėmis, paaiškėja, kad gaminamas produktas kenks žmonių sveikatai ar kels pavojų jų gyvybei. Išvados Įmonėje UAB „Statetas“ atlikau tinkuotojo profesinės rizikos tyrimą, ir paaiškėjo, kad, šio darbuotojo veikla yra susijusi su fiziniais, fizikiniais ir cheminiais pavojais. Pirmiausiai nustačiau, kad dėl netinkamos ventiliacijos, darbo patalpoje yra per didelė drėgmė (80). Po to pastebėjau elektros įrankių naudojimo pažeidimus (netinkama izoliacija). Galiausiai nustačiau cheminį pavojų, t.y., patalpoje užfiksuota cemento dulkių koncentracija, 5 mg/m3 viršija leistinąją dulkių koncentracija ore. Šeštoje lentelėje apskaičiavau rizikos dydį balais, kuris siekia net 15 balų. Atsižvelgę į 8 lentelę, galiu tvirtai teigti, kad rizika yra nepriimtina. Esant tokioms darbo sąlygomis, ši darbinė veikla yra draudžiama. Darbas neturi būti pradedamas ir tęsiamas tol, kol nebus imtasi priemonių, skirtų rizikos dydžio sumažinimui. Nors ir reikalaujama, kad rizikos kontrolės priemonės būtų efektyvios, pareiga sumažinti riziką pagal įstatymus yra besąlyginė. Tai reiškia, kad darbas neturi būti pradėtas arba turi būti uždraustas, kai tinkuotojas neapmokytas saugiai dirbti, dėl netinkamų darbo priemonių ir patalpos oro kokybės gali susidaryti sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams, dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei, darbuotojas neaprūpintas reikiamomis kolektyvinės ar asmeninės saugos priemonėmis, paaiškėja, kad gaminamas produktas kenks žmonių sveikatai ar kels pavojų jų gyvybei. Darbdavys visa tai turi gerai apgalvoti ir imtis neatidėliotinų veiksmų pavojams užkirsti kelią. Svarbu tai, jog ir nedidelės investicijos skirtos darbuotojų saugumui, padeda išvengti sveikatos sutrikimų ar mirtinų sužeidimų darbe. Literatūros sąrašas 1. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (Priedas 1, priedas 2). Valstybės žinios, 2005, Nr. 95-3536. 2. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai. Valstybės žinios, 2005, Nr. 105-3897. 3. Respublikinės statybos normos, taisyklės, techniniai reglamentai, standartai - http://www.vdi.lt. 4. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra http://osha.vdi.lt/. 5. V.Kitinas. Darbuotojų sauga ir sveikata statyboje. Darbdavio ir darbuotojo vadovas. – V.: Saulės spektras. 2003 -309p.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!