Buhalterio profesinė rizikos esmė ir svarba

ĮVADAS Kiekvienos skirtingos srities darbuotojui tenka susidurti su profesine rizika. Trumpai tariant, profesinė rizika – tai grėsmės, iškylančios darbuotojo darbo aplinkoje. Šios grėsmės gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, todėl kiekvienas darbdavys bei darbuotojas turi stengtis, kad profesinė rizika darbe būtų kuo mažesnė. Darbdavys atsako už darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl turi periodiškai atlikti profesinės rizikos vertinimą. Rizikos tyrimą atlieka nustatyta tvarka akredituota darbo aplinkos veiksnių tyrimo įstaiga. Šio darbo tikslas – apibrėžti profesinės rizikos esmę, įvertinti buhalterio kompiuterizuotą darbo vietą bei kompiuterio keliamus pavojus. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti profesinės rizikos esmę; 2. Įvertinti darbo vietas pagal higienos normų reikalavimus; 3. Nustatyti pavojingus ir kenksmingus veiksnius darbo vietoje; 4. Ergonomikos požiūriu įvertinti kompiuterizuotą darbo vietą; 5. Apibrėžti buhalterio darbo vietą; 6. Įvertinti darbo laiko ir poilsio režimą; 7. Atlikti darbo vietos įvertinimo testą. 8. Pateikti pasiūlymus kaip sumažinti profesinę riziką,. 1. Profesinė rizika Kiekvienam darbuotojui tenka susidurti su profesine rizika. Profesinė rizika – tai pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Norint sumažinti profesinę riziką, yra atliekamas jos vertinimas. Rizikos vertinimą galime apibūdinti kaip galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesą, kurio metu nustatoma esanti ar galima rizika , galimas poveikis darbuotojo sveikatai ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina ar nepriimtina. Priimtiną riziką galėtume apibūdinti kaip nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai, kurie atitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų reikalavimų. Nepriimtina rizika būtų galima laikyti tokią riziką, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė. Darbdavio pareiga – užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Jis savarankiškai sprendžia, kada atlikti rizikos vertinimą. Tačiau yra atveju, kai privaloma įmonėje atlikti rizikos vertinimą: • pradėjus eksploatuoti įmonę; • įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe; • pradėjus naudoti naujas sveikatai pavojingas medžiagas; • pradedant naudoti kolektyvines saugos priemones ar modernizavus jas ir kitais atvejais. Rizikos vertinimo procese atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų, kur numatoma vertinti riziką, sąrašai. Atliekant rizikos tyrimą, patikrinami visi objektai, darbo vietos, kur gali pasireikšti kenksmingi ar pavojingi darbo aplinkos veiksniai. Šio tyrimo metu gali būti nustatyti nauji rizikos veiksniai, kuriuos reikės įvertinti, nustatomi esančių rizikos veiksnių dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius. Rizikos tyrimas atliekamas kiekvienoje įmonėje esančioje darbo vietoje. Fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai veiksniai nustatomi, pasikviečiant samdomas laboratorijas, galinčias atlikti šiuos detalius darbo vietų tyrimus. Rizikos tyrimą atlieka nustatyta tvarka akredituota darbo aplinkos veiksnių tyrimo įstaiga. Tyrimo metu nustatomi faktiniai darbo aplinkos veiksnių dydžiai bei nustatoma, ar taikomas darbuotojų apsaugos nuo šių veiksnių priemonės patalpose, darbo vietose. Šių tyrimų rezultatai įforminami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos protokoluose. Atlikus profesinės rizikos vertinimą, darbdavys ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po rizikos nustatymo apie jos rezultatus informuoja darbuotojus. Kadangi aptarėme profesinės rizikos ypatumus ir jų reikšmę, galime pereiti prie konkrečių buhalterio darbo vietų, kenksmingų sąlygų, nepageidaujamo poveikio nagrinėjamos temos tikslų bei uždavinių. 2. Darbo vietos įvertinimas 2.1. Higienos normų įvertinimas Darbo aplinkos higienos veiksnius (natūralus apšvietimas, dirbtinis, apdailos spalvos) reglamentuoja higienos normos ir standartai. Norint sudaryti patogias darbo sąlygas, taip pat reikia atsižvelgti į šildymo, vėdinimo, karšto vandens tiekimo ir kitas normas. Pagal veikimo ypatumus ir žmogaus funkcionalią būklę darbo aplinko higienos veiksnius galime suskirstyti į šias grupes: • Optimalūs darbo aplinkos higienos ir estetikos veiksniai, sukeliantys tam tikrą susitelkimo būklę. • Veiksniai, sukeliantys dinaminio neatitikimo būklę, yra netoli leistino normos lygio. • Veiksniai viršijantys norminius reikalavimus, sukeliantys ekstremalias dinaminio neatitikimo būkles. Projektuojant įrenginius darbo aplinkos higienos veiksnių vertinimą, rekomenduojama atlikti dviems lygiais: „optimaliu“ bei „leistinu“. Pirmasis lygis nustato optimalius žmogaus darbo veiksnių parametrus, kurie esant neribotai veikimo trukmei, nesukelia fiziologinių ir higienos kompensavimo mechanizmų įtampos. Tokie reikalavimai paprastai taikomi projektuojant butus, ligonines, mokymo įstaigas ir kt. Tačiau esant svarbiam ir atsakingam darbui, tam tikri kenksmingų aplinkos veiksnių parametrai sumažinami. Antrasis lygis – tai būtų žmonių darbui nepalankus, kai darbo vietoje dėl techninių, ekonominių ar technologinių priežasčių negalima sudaryti darbo sąlygų leistino lygio. Priverstinis būtinumas projektuoti įrenginius, kurie būtų nepalankių darbo sąlygų šaltiniai, leidžiama tik ypatingais atvejais. Tam, kad būtų išaugota darbuotojų sveikata ir atstatytos sutrikdytos psichofiziologinės funkcijos, tokie darbai yra reglamentuojami moksliškai pagrįstu darbo ir poilsio režimais, taip pat tam tikromis lengvatomis ir kompensacijomis. Mums yra žinoma, kad palankios ir saugios bei sveikos darbo sąlygos žmogaus organizmą veikia teigimai, stimuliuoja, užtikrina jo didesnį atsparumą, taip pat nuolatinį ir gerą darbingumą. Tačiau nepalankios darbo sąlygos žmogaus organizmą veikia nepageidaujamai, o kartais net ligą sukeliantys veiksniai. Tam tikslui apžvelgsime, kokia yra darbo higiena. Darbo higiena tarsi profilaktinė disciplina. Jos tikslas – paruošti sveikatai gerinti priemonių kompleksą ir išsaugoti dirbančiųjų sveikatą bei darbingumą. Šiuolaikinėje darbo aplinkoje darbo sąlygos labai įvairios ir sudėtingos. Todėl labai svarbu nustatyti, kokie veiksniai pavojingu profesiniu požiūriu, išsiaiškinti jų poveikį žmogaus organizmui, imtis apsaugos priemonių nuo jų žalingo poveikio žmogaus organizmui. Higienos normoje yra tokie skyriai: • Įpareigojimai darbdaviui, kur nusakoma darbo vietų įvertinimo tvarka, darbuotojų informavimas ir mokymas; • Darbo ir poilsio režimas, kur pateikiami normatyvai darbo ir poilsio organizavimui. Atskirai skirtingų amžiaus grupių dirbantieji čia neišskiriami, nors tai dabar tikrai yra ypač aktualu; • Išankstiniai ir periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai, kur nusakomas būtinas sveikatos tikrinimų periodiškumas, ypač atkreipiant dėmesį į galimus regėjimo sutrikimus. 2.2. Pavojingi ir kenksmingi veiksniai darbo vietoje Pagrindiniai kenksmingi ir pavojingi rizikos veiksniai, kurie gali įtakoti darbuotojų sveikatą: • cheminiai, • fizikiniai, • biologiniai, • ergonominiai, • psichosocialiniai, • fiziniai. Cheminiai veiksniai: • pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai. Fizikiniai veiksniai: • vibracija, • triukšmas, • elektromagnetinis laukas, • jonizuojančioji spinduliuotė, • karšta, šalta aplinka, • apšvietimas. Biologiniai veiksniai: • biologinės kilmės medžiagos, • mikroorganizmai, įskaitant GM, • ląstelių kultūros, • žmogaus endoparazitai. Ergonominiai veiksniai: • fizinio darbo krūvis, • darbo įtampa, • darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms Psichosocialiniai veiksniai - tai veiksniai, galintys sukelti darbuotojui psichinį stresą: • dėl darbo sąlygų, • dėl darbo reikalavimų, • dėl darbo organizavimo, • dėl darbo turinio, • dėl darbuotojų tarpusavio santykių, • dėl darbdavio ir darbuotojų tarpusavio santykių. Fiziniai veiksniai - tai pavojingi veiksniai, kai darbuotojas gali būti traumuotas: • dėl darbo priemonių, • dėl darbo priemonių judančių dalių, • dėl kėlimo įrangos, • dėl keliamo krovinio, • dėl transporto priemonių, • dėl krentančių daiktų fizinio poveikio, • dėl galimo sprogimo ir/ar gaisro, • dėl statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo. 3. Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomikos vertinimas Psichologai teigia, kad viena iš darbingumo sumažėjimo priežasčių – netinkamai organizuota darbo vieta. Būsena, kai „viskas krinta iš rankų“ – pirmas požymis, kad darbo vieta įrengta netinkamai. Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Dauguma teigia, kad biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tačiau tai yra klaidinga nuomone, nes beveik visų darbuotojų darbo vietos yra kompiuterizuotos, todėl darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos pakenkimų rizikos šaltiniu. Tokios aplinkybės reikalauja skirti ergonomikos mokslo dėmesį kompiuterizuotų darbo vietų projektavimui. Patalpų įrengimo stilius turi griežtai atitikti paskirtį, o įrengimo ir apdailos lygis – padalinio rangą ir darbuotojo statusą. Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai: • Svarbumo principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad svarbūs komponentai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. Svarbumas įvertinamas elemento įtakos laipsniu siekiant sistemos tikslų. Svarbumas paprastai nustatomas, remiantis sistemos veikimą vertinančių ekspertų nuomone. • Naudojimo dažnio principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. • Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu). • Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami. Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įvertinimą, optimizuojant sistemą žmogus-kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumo žmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimo principas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikyti prie technikos. Dirbančiųjų darbo vietose su kompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės priežastys: • blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas; • netikę kūno laikysenos įpročiai; • menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu komforto svarbą. Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu displėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką. Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiau apsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis, kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietos ergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijų reikmenų išdėstymą: • displėjaus paviršiaus kampą ir aukštį; • klaviatūros kampą ir aukštį; • kėdės paviršių kampus ir aukščius. Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad displėjaus viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5o kampu, o atlošo kampas 107o. Daugelis darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose su kompiuteriu komfortą pasiekti neįmanoma ir vienintelė išeitis komfortui pasiekti yra palikti darbo vietą. Kiti taip įsitraukia į darbą su kompiuteriu, kad užmiršta visus ergonomistų patarimus (pertraukos, pratimai ir kt.). Be to, nereti atvejai, kai dirbantys kompiuteriu pertraukas leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Toks darbo režimas neužtikrina komforto ir didina profesinių susirgimų riziką. 3.1. Darbo kompiuteriu ydos Netaisyklingai dirbant kompiuteriu labiausiai pažeidžiamos akys. Paprastai vien tik elektromagnetinis spinduliavimas nesukelia ypatingų regos sutrikimų - jis ne smarkiau kenkia akims nei blogas apšvietimas. Tačiau kadangi elektromagnetinis laukas turi šiluminį poveikį, o akių kraujagyslių tinklas menkas, todėl ir šilumos paskirstymo galimybės jose nedidelės. Šiluminis efektas vargina akis, bet kai dar prisideda ir kiti veiksniai, akys „pasiduoda“ ir pamažu regėjimas silpsta. Tie kiti veiksniai - tai ir elektrostatinio krūvio poveikis, ir regos įtampa. Jonizuotos dulkės patenka į akių gleivinę, dirgina ją, todėl akys rausta, ašaroja. Smulkūs objektai, judantis, spalvotas vaizdas reikalauja didelės regos įtampos. Netaisyklingai dirbant kompiuteriu genda ne tik akys. Atsiranda kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Paprasčiau tariant - iškrypsta stuburas, formuojasi ydinga laikysena, ima skaudėti kaklą, pečių juostą, stuburą. Neįgudusiems ar itin daug spausdinantiems atsiranda pirštų ir plaštakų nuovargis, o vėliau ir plaštakų ligos, pavyzdžiui, plaštakos sąnarių uždegimas. Be šių sveikatos sutrikimų pasitaiko veido bei kaklo odos ligų. Dažniausiai tai alergija, atsirandanti dėl elektromagnetinio ir elektrostatinio lauko bei jonizuotų dulkių poveikio. Tačiau ir tai dar ne viskas. Yra dar vadinamasis kompiuterinis nuovargis, kurį mokslininkai apibūdina kaip kompiuterio sukeltą stresą. Jis atsiranda dėl didelės regos ir emocinės įtampos. Be to, kompiuteris sukelia ne tik emocinę, bet ir psichologinę įtampą. Gretutiniai darbai blaško dėmesį: tai skamba telefonas, tai kalbina kolegos. Žmogus pamiršta ką daręs, o jei dar ir informacija pradingsta - vėl stresas. Po tokio krūvio žmogus grįžta namo lyg išgręžtas. Tuo tarpu dažnas, užuot nuėjęs į sporto salę, sukniumba prie televizoriaus, ir kitądien darbe pasirodo ne ką tepailsėjęs. 4. Buhalterio darbo vieta Buhalterio darbo vieta yra biure – įmonės administracinio valdymo centre, kuriame jos tarnautojai atlieka savo pareigas, organizuoja susitikimus su klientais ir verslo partneriais, taip pat sudaro svarbias sutartis, tvarko buhalterinę apskaitą. Patogus, gražus ir respektabilus biuras, aišku, padeda palaikyti įmonės prestižą ir darbuotojų darbingumą. Racionalus darbo vietos organizavimas užtikrina tai, kad buhalteris patogiai atliktų darbą, būtų tausojamos jo jėgos ir laikas, efektyviai naudojami darbo įrankiai, gamybiniai plotai, darbo sąlygos būtų saugios. Pagrindiniai racionalaus darbo vietos organizavimo principai yra ergonomiškumas ir ekonomiškumas. Ergonomiškumas numato projektuojant darbo vietą atsižvelgti į antropometrinius rodiklius ir žmogaus padėtis dirbant, siekiant sumažinti jo fizinių jėgų sąnaudas. Darbo vietos ergonomiškumas leidžia padidinti buhalterio darbo efektyvumą, užkirsti kelią kai kurioms ligoms, sumažinti darbo krūvius, sukurti tinkamas darbo sąlygas. Darbo vietos organizavimo ekonomiškumas reiškia racionalų materialinių vertybių ir resursų panaudojimą (plotų, medžiagų, elektros energijos ir pan.). Buhalterio darbo vietą sudaro trys zonos: • pagrindinė zona, kurioje stovi rašomasis stalas su priedais ir būtina informacine bei organizacine technika; • lankytojų aptarnavimo zona, kurioje yra minkštasuolis ar kėdės lankytojams, spinta ar kabykla drabužiams; • pagalbinė zona, kurioje stovi spintos dokumentams, seifas, dauginimo aparatas ir pan. Dabar aptarkime buhalterio pagrindinės darbo zonos įrengimą. Pagrindinėje darbo zonoje statomas darbo stalas, kėdė, monitorius, klaviatūra, ryšio (telefonas, faksas) ir pagalbinė įranga (suolelis kojoms). Darbo vietos plotas turi būti pakankamas visiems elementams išdėstyti ir tam, kad buhalteris galėtų patogiai atlikti savo pareigas. Darbo stalo paviršius taip pat turėtų būti pakankamai platus ir patogus, kad galima būtų tinkamai išdėstyti visą kompiuterinę įrangą. Tvarkant informaciją būtina, kad darbo dokumentai būtų patogiai pasiekiami ranka. Daugelis turi raštu tvarkyti bylas, o esant reikalui ir naudotis kompiuteriu, todėl ant darbo stalo turi pakakti vietos šiems darbams atlikti bei dokumentų kopijoms, diskeliams ir žinynams sudėti. Biuro įrangos rinkoje galima rasti įvairių biuro darbo stalų modelių: kompiuteriniai, derybų, raštinės ir kt. Darbo stalų konfigūracija gali būti įvairi – nuo paprasto stačiakampio iki „work station“ (darbo stotelė) ergonominių stalų su įlenktu vidiniu paviršiumi, kurių detalės yra sujungtos įvairiais būdais ir skirtingais kampais. Tai leidžia padidinti naudingą darbo stalo plotą. Kaip optimaliausią specialistai siūlo kampinį darbo stalą su lekalo formos priekiniu kraštu. Jis optimalus užimamos vietos požiūriu, „mirties zona“ užimta monitoriumi, o pusapvalis priekinis kraštas padidina pasiekimo zoną. Vienas iš pagrindinių buhalterio darbo vietos įrengimo elementų yra monitorius, kuris gali būti ne didžiausio pasiekimo zonoje. Tačiau monitorius turi būti pastatytas taip, kad vaizdas būtų vienodai aiškus neatlošiant ir nenulenkiant galvos. Specialistai rekomenduoja pastatyti monitorių truputį žemiau akių lygio, kad ekrano stebėjimo kampas su horizontalia linija būtų ne didesnis kaip 60o. Visi kompiuterio įrenginiai turi būti nepavojingi sveikatai. Monitoriai turėtų būti periodiškai atnaujinami, kadangi net ir moderniausia technika nėra apsaugota nuo susidėvėjimo. Rekomenduotina, kad ženklai ekrane būtų reikiamo dydžio, lengvai įskaitomi, vaizdas stabilus ir nemirgantis. Monitorius turi būti pastatytas taip, kad būtų nesunku jį pasukti ar pakreipti pagal darbuotojo poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo dirbančiojo akių iki monitoriaus ekrano atstumas turi būti ne trumpesnis nei 40 centimetrų. Taip pat didelę reikšme buhalterio darbe turi kėdė. Jos atrama reguliuojama pagal sėdinčiojo svorį. Gerai suprojektuota kėdė privalo turėti nepriklausomus užpakalinio ir priekinio atlošo kampo aukščio reguliatorius, kad dirbantis asmuo galėtų laisvai lenktis pirmyn ir atgal papildomai nereguliuodamas. Pageidautina, kad kėdė turėtų ir atramą galvai – tai sumažina kaklo raumenų įtempimą. Didžiausią stabilumą užtikrina kėdė, turinti 5 atramos taškus. Darbo zonai išplėsti pageidautina, kad kėdė būtų su ratukais. Nederėtų pamiršti, kad viena svarbiausių buhalterio efektyvaus darbo sąlygų yra tvarka darbo vietoje. Idealu, kai ant stalo guli tik šiuo momentu reikalingi dokumentai, žinynai. Apsivertimas „popieriais“ ne tik mažina darbo stalo plotą, bet ir blaško dėmesį. Būtina palaikyti vieną kartą įvestą dokumentų ir kitos medžiagos išdėstymo tvarką stalčiuose, spintose, seifuose. 5. Buhalterio darbo laiko ir poilsio režimo organizavimas Darbas greičiau padaromas, jeigu jis yra suskirstytas dalimis. Organizuojant savo darbą, buhalteris turi daryti taip, kad: • darbą prie kompiuterio pakeistų darbu prie rašomojo stalo, kavos virimu ar dokumentų tvarkymu; • duomenų įvedimą keistų duomenų apdorojimu; • tekstų įvedimą ir koregavimą keistų skenavimu; • darbo dienos užduotis paskirstytų pagal dienos biologinį ritmą. Viena paprasčiausių darbo kompiuteriu taisyklių - būtina kas valandą padaryti nors 10 minučių pertrauką, kad pailsėtų akys. Pertraukos metu atliekama akių, rankų, kojų, galvos, liemens atpalaidavimo judesiai, darbo pozos kaita. Tokie mankštos pratimai, kaip pasitempimai, posūkiai, pritūpimai, rankų ir kojų mostai, judesiai nejudančioms raumenų grupėms suaktyvinti gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų veiklą, dujų ir medžiagų apykaitą, stuburo, sąnarių paslankumą.Tai mažina nuovargį, raumenų, nervų bei psichinę įtampą, padeda atgauti darbingumą, tad kiekvienas asmuo turėtų susiplanuoti savo penkių ar dešimties minučių pertraukėlės pratimų programą. 6. Darbo vietos įvertinimo testo rezultatai Gautoji nuomonė padeda išsiaiškinti kompiuterizuotų darbo vietų silpnąsias puses, kad, esant reikalui, būtų galima imtis priemonių padėčiai taisyti. Jei į visus klausimus vartotojas atsako "Taip", vadinasi, visi pagrindiniai reikalavimai kompiuterizuotai darbo vietai (ir darbo aplinkai) tenkinami, todėl tolesnis jo darbo vietos tyrimas nereikalingas. Bet jei į kuriuos nors klausimus vartotojas atsako "Ne", reikia į tą aspektą atkreipti dėmesį. Priklausomai nuo neigimai atsakyto klausimo, gali būti reikalingas operatyvus darbo vietos tvarkymas siekiant pašalinti neigiamo atsakymo priežastį. Kai kuriais atvejais reikalinga išsamesnė darbo vietos analizė, kurią turėtų atlikti atitinkamo profilio specialistai. Apklausos metu buvo apklausti kai kurių įstaigų buhalteriai. Iš gautų rezultatų galime teikti, kad darbo vietos nėra pilnai pritaikytos saugiam ir sveikam buhalterio darbui. Dauguma apklaustųjų išskyrė šiuos aspektus, kurie trukdo produktyviam darbui: • netinkama klaviatūros padėtis ant stalo; • trūksta vietos ant stalo papildomiems daiktams; Tačiau galime pasidžiugti tuo, kad dauguma apklaustųjų į visus pateiktus atsakė teigiamai. Tai rodo, kad darbdaviai stengiasi gerinti darbuotojų darbo sąlygas, užtikrinant, kad profesinė rizika būtų kuo mažesnė. 7. Pasiūlymai kaip sumažinti profesinę riziką 1. Viena paprasčiausių darbo kompiuteriu taisyklių - būtina kas valandą padaryti nors 10 minučių pertrauką, kad pailsėtų akys. 2. Nederėtų dirbti su senais kompiuteriais, kai, atlikus specifinius matavimus, paaiškėja, kad viršijamos elektromagnetinio spinduliavimo, elektrostatinio lauko normos. 3. Kad kompiuteris nekenktų sveikatai, svarbu teisingai įrengti darbo vietą. 4. „Monitoriaus taisyklė“ - ekranas turi būti pastatytas taip, kad su langu sudarytų statų kampą, ir nuo ekrano krintantys atspindžiai neakintų 5. Monitoriaus centras turi būti žemiau akių lygio, per 50-70 cm nuo žmogaus. 6. Pasirinkti tinkamą kėdės aukštį: 7. Svarbiausia taisyklė, kad darbuotojas gerai jaustųsi – turi kas valandą daryti 10 minučių pertraukėles. IŠVADOS Išnagrinėjus temą, galime teigti, kad profesinė rizika - tai grėsmės, iškylančios darbuotojo darbo aplinkoje. Šios grėsmės gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, todėl kiekvienas darbdavys bei darbuotojas turi stengtis, kad profesinė rizika darbe būtų kuo mažesnė. Higienos normoje darbo vieta apibrėžiama taip: tai vienam darbuotojui skirtų video terminalo įrenginių visuma, susidedanti iš displėjaus ir programinės įrangos, išorinių įrenginių, (telefonas, modemas, spausdintuvas, dokumentų laikiklis) arba kitokių funkcinių vienetų, taip pat darbo kėdės, darbo stalo ir supančios aplinkos. Darbo higiena tarsi profilaktinė disciplina. Jos tikslas – paruošti sveikatai gerinti priemonių kompleksą ir išsaugoti dirbančiųjų sveikatą bei darbingumą. Kiekvienas darbuotojas savo darbo aplinkoje susiduria su šiais pagrindiniais kenksmingais ir pavojingais rizikos veiksniais: cheminiais, fizikiniais, biologiniais, ergonominiais, psichosocialiniais fiziniais. Ergonomika kompleksiškai nagrinėja žmogaus galimybes ir ypatumus darbe, kad galima būtų sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą ir garantuotų saugumą. Ergonomikos žinios pritaikomos projektuojant gamybines erdves, darbo vietas, baldus. Ergonomiškais vadiname tokius gaminius, dirbant su kuriais rizika patirti mikrotraumų ar pajusti nuovargį yra minimali, o darbo rezultatyvumas - maksimalus. Pavyzdžiui, kuriant ergonomiškas darbo kėdes, atsižvelgiama į tai, kokia sėdėjimo padėtis žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo apytakos procesams, sukelia mažiausiai įtampos. Kėdė ir yra pagrindinis ergonomiškos biuro darbo vietos elementas. Pagrindinėje buhalterio darbo zonoje statomas darbo stalas, kėdė, monitorius, klaviatūra, ryšio (telefonas, faksas) ir pagalbinė įranga (suolelis kojoms). Darbo vietos plotas turi būti pakankamas visiems elementams išdėstyti ir tam, kad buhalteris galėtų patogiai atlikti savo pareigas. LITERATŪRA 1. Čyras P., 2000, Darbo vietų ir įrenginių ergonominis projektavimas. Mokomoji knyga. Vilnius: Technologija. 2. Čikotienė D., Ramonas Z., 2003, Žmonių sauga. Mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 3. Staniulis F., 1988, Darbo apsauga. Vilnius: Mokslas. 4. Profesinės rizikos vertinimas darbo vietoje. Dr.Teresė Irena Pliuškienė 2003. Valstybinė Darbo Inspekcija. Prieiga per Internetą 2006-11-12:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!