Buhalterio profesinė rizika

ŠIAULIŲ KOLEGIJOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO BUHALTERINĖS APSKAITOS IR EKONOMIKOS STUDIJŲ KATEDRA Jovita Lizdenytė, Rita Paleckytė, Buhalterinės apskaitos studijų programos 3 k. studentės BUHALTERIO PROFESINĖ RIZIKA Sauga darbe ir aplinkos apsaugos savarankiškas darbas Darbo vadovė: Asist. S. Karosienė Šiauliai, 2005 1. PROFESINĖS RIZIKOS SAMPRATA Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos garantuoja kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Saugi ir sveika darbo aplinka yra svarbiausia darbingo gyvenimo sąlyga. Nuo darbo sąlygų kokybės priklauso žmonių darbingumas, bendras ir profesinis sergamumas. Dėl darbuotojų sergamumo, ilgalaikio nedarbingumo, invalidumo ir profesinių ligų, darbdavys patirs nemažus ekonominius nuostolius. Vienas iš darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principų – tai rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimas, o jei rizikos neįmanoma išvengti, būtina ją įvertinti. Profesinės rizikos darbuotojams vertinimo organizavimas įmonėje yra darbdavio pareiga. Todėl labai svarbu laiku: • nustatyti (identifikuoti) rizikos veiksnius; • įvertinti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų rizikos laipsnį; • imtis būtinų techninių, organizacinių, medicininių ir higieninių apsaugos priemonių Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Rizikos darbo vietose vertinimas leidžia pagrįsti priimamus sprendimus. Jis padeda: • veiksmingu būdu sukurti saugią darbo aplinką; • įgyti apie riziką žinių, įgalinančių darbuotojus saugiai dirbti su pavojingais įrenginiais ir medžiagomis ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir saugą; • išvengti žalingo poveikio darbuotojų sveikatai, sumažinti nedarbingumą dėl susirgimų ir gydymo išlaidas. Rizikos vertinimas įmonėje Profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse reglamentuoja Profesinės rizikos vertinimo nuostatai. Vertinant riziką įmonėje laikomasi sisteminio požiūrio, kad potencialus pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai gali kilti dėl darbo priemonių, žmogaus klaidų, darbo aplinkos sąlygų arba šių veiksnių tarpusavio sąveikos. Rizikos vertinimas pritaikomas įmonės poreikiams, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį bei galimos rizikos dydį. Pradiniame rizikos vertinimo etape atsižvelgiama į visus galimus pavojus darbovietėje. Remiantis turima informacija apie pavojingumą, identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, nustatomi prioritetai. Tuo būdu tolimesnis dėmesys ir darbas sutelkiamas į profesinės rizikos veiksnius, kurie yra pavojingiausi ar daugiausiai prisideda prie bendros rizikos. Atliekant rizikos tyrimą, patikrinami visi objektai, darbo vietos, kur gali pasireikšti kenksmingi ir (ar) pavojingi darbo aplinkos veiksniai tyrimo metu gali būti nustatyti nauji rizikos veiksniai, kuriuos reikės įvertinti, nustatomi esančių rizikos veiksnių dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius. Rizikos tyrimas atliekamas kiekvienoje įmonėje esančioje darbo vietoje. Fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai veiksniai nustatomi, pasikviečiant samdomas laboratorijas, galinčias atlikti šiuos detalius darbo vietų tyrimus. Šiek tiek aptarus profesinės rizikos ypatumus ir jų reikšmę, galime pereiti prie konkrečių darbo vietų, kenksmingų sąlygų, nepageidaujamo poveikio nagrinėjamos temos tikslų bei uždavinių. Jų pagalba bandysime išsiaiškinti kokie sąlygoti veiksniai apsaugo visuomenę nuo kenksmingų, nepageidaujamų aplinkos veiksnių ir tam tikrų darbo vietoje supančių mus ergonomikos. 2. DARBO VIETOS ERGONOMIKA Ergonomika kompleksiškai nagrinėja žmogaus galimybes ir ypatumus darbe, kad galima būtų sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą ir garantuotų saugumą. Ergonomikos žinios pritaikomos projektuojant gamybines erdves, darbo vietas, baldus. Ergonomiškais vadiname tokius gaminius, dirbant su kuriais rizika patirti mikrotraumų ar pajusti nuovargį yra minimali, o darbo rezultatyvumas - maksimalus. Pavyzdžiui, kuriant ergonomiškas darbo kėdes, atsižvelgiama į tai, kokia sėdėjimo padėtis žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo apytakos procesams, sukelia mažiausiai įtampos. Kėdė ir yra pagrindinis ergonomiškos biuro darbo vietos elementas. Teko girdėti, kad Europoje kėdės kaina kartais sudaro daugiau kaip tris ketvirtąsias visos darbo vietos kainos! Taip pat didelę reikšmė darbo vietai turi ir grindys. Galime sakyti, kad patogu ir sveika yra kai kontoros grindys yra padengtos žingsnius amortizuojančia kilimine danga. Deja, minkštoji danga sukelia vieną didelį nepatogumą: ant jos stringa kėdžių ratukai, kurie būtini pavojingam stuburo sukamajam krūviui išvengti. Todėl, renkantis dangą, reikėtų pagalvoti, kaip šis keblumas bus sprendžiamas. Kartais patariama po kėde padėti storą stiklą. Kad ir kaip būtų keista, padėtas ant lygių, švarių grindų, užtiestų kilimine danga, jis nedužta, užtikrindamas greitą ir lengvą, ergonomišką kėdės riedėjimą. Dirbant su kompiuteriu galimas didelis regos sutrikimas. Staigūs kontrastų pokyčiai ekrane, pavyzdžiui, dirbant tuo pačiu metu su įvairių kontrastingumų ekranais, gali sukelti vyzdžių susitraukimą, o tai sąlygoja regėjimo pablogėjimą. Ilgalaikį stabilų vyzdžio susitraukimą gali iššaukti ir ekrano mirgėjimas, dažniu nuo 1 iki 6 Hz. Eksperimentinių tyrimų metu buvo nustatyta oftalmologinių parametrų kitimo priklausomybė nuo displėjų techninių savybių. Esant vaizdo atsinaujinimo dažniui 30 – 60 Hz, nustatyta kelių oftalmologinių parametrų pokyčiai: sumažėjęs regėjimo aštrumas artimam matymui, sumažėjęs kontrastinis jautrumas. Kadangi dirbant kompiuteriu reikalingas geras arba gerai koreguotas regėjimas, net ir nežymios refrakcijos ydos gali sukelti papildomą regos analizatoriaus įtampą. Darbas kompiuteriu turi įtakos „sausos akies“ sindromo atsiradimui. Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau. Darbas kompiuteriu gali turėti įtakos negrįžtamam regos pakenkimui. Taip pat galimi veido bei kaklo odos pakenkimai. Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Buvo atlikti testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį. Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra mažesnis santykinis oro drėgnis (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!