Privalomas advokato atstovavimas apeliaciniame procese

Įvadas Darbe apžvelgiamos Konstitucinės žmogaus teisės, teisės į. gynybą realizavimas civiliniame procese. Taip pat analizuojamas civilinio proceso dalyvių teisių užtikrinimas teisiniame reglamentavime bei praktiniame taikyme. Darbe trumpai apžvelgiamos proceso dalyvių teisės bei jų užtikrinimo mechanizmai, atstovavimo, nušalinimo teisinis reglamentavimas, konstatuojami privalumą, į bei trūkumai realizuojant teisės normas. Teisę į teisinę pagalbą demokratinių valstybių teisės sistemos seniai pripažino konstitucine žmogaus teise, šios paslaugos teikiamos visose Europos Sąjungos šalyse ir daugelyje kitų demokratinių šalių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo teisinis reglamentavimas yra svarbus, kadangi tai yra viena iš svarbiausių teisės į teisminę gynybą realizavimo garantų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reglamentavimo specifika Lietuvoje ir lėmė šio straipsnio tikslus, t.y, taikant dokumentų analizės, loginės kritinės analizės, apibendrinimo metodus, išanalizuoti ir identifikuoti teisinio reglamentavimo, praktinio taikymo spragas, trukdančias vystyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę ir prieinamumą Lietuvoje, numatyti kryptis, kuriomis turėtų būti tobulinamas šios pagalbos teikimas. Valstybė drausdama pažeistų teisių savigyną ir nustatydama, kad pažeistos teisės gali būti ginamos tik įstatymo nustatyta tvarka, turi atsižvelgti į realias asmenų galimybes apginti savo teises teismine tvarka, ir tais atvejais, kai teisės į teisminę gynybą realizavimas priklauso nuo asmens turtinės padėties, privalo suteikti valstybės finansuojamą kokybišką teisinę pagalbą. Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra priemonė užtikrinant kokybišką teisminės gynybos prieinamumą. Išanalizuoti ir identifikuoti teisinio reglamentavimo, praktinio taikymo spragas, trukdančias vystyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę ir prieinamumą Lietuvoje, numatyti kryptis, kuriomis turėtų būti tobulinamas šios pagalbos teikimas. Darbo tikslas - trumpai apžvelgti teisės į gynybą realizavimą civiliniame procese, atskleisti problemas, su kuriomis susiduria proceso dalyviai civilinio proceso metu. Tikslui pasiekti yra keliami tokie uždaviniai: 1. Apžvelgti civilinio proceso dalyvių teisių užtikrinimo mechanizmą per privalomą advokato dalyvavimą procese. 2. Atskleisti asmens teisės į gynybą garantijas. 3. Atskleisti problemas, kurios kyla siekiant užtikrinti teisę į gynybą. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji ir istorinė analizė. Darbe naudoti - dokumentų analizės, loginės kritinės analizės, apibendrinimo metodai. Reikalavimo dėl privalomo teisinio atstovavimo civilinių bylų apeliaciniame procese panaikinimo poveikio civilinio proceso kokybei ir asmens teisių bei interesų gynybai analizę. Privalomo teisinio atstovavimo apeliaciniame procese reikalavimas. Atliekant šį tyrimą taikyti įvairūs moksliniai metodai: lingvistinė, dokumentų (šaltinio turinio), loginė, sisteminė, lyginamoji, istorinė, kritinė analizė. 1.Privalomo advokato atstovavimo apeliaciniame procese teoriniai aspektai 1.1.Privalomo advokato atstovavimo apeliaciniame procese samprata Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ieškinys, kuriuo reikalaujama įvykdyti prievolę, kompensuoti už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba nutraukti sutartį dėl jos nevykdymo, pareiškiamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Kreditorius gali pasirinkti teismą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje prievolė turėjo būti vykdoma, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo arba jeigu kreditorius gyvena Lisabonos arba Porto miestų metropolinėje zonoje, o atsakovas taip pat gyvena toje pačioje metropolinėje zonoje. Jeigu ieškiniu siekiama pareikalauti civilinės atsakomybės pagal deliktinę teisę arba pagal riziką, jis priklauso vietos, kurioje įvyko įvykis, teismo kompetencijai. Santuokos nutraukimo, teisinio gyvenimo skyrium ir turto padalijimo bylos priklauso ieškovo nuolatinės ar faktinės gyvenamosios vietos teismo kompetencijai. Jeigu ieškiniai susiję su teismo mokesčių ar mokesčio techniniams atstovams sumokėjimu ir su klientui avansu perduotų sumų išieškojimu, ieškiniai priklauso vietos, kurioje buvo suteikta paslauga, teismo kompetencijai ir jie abu turi būti sujungti. Tačiau jeigu ieškinys buvo pareikštas apeliaciniame teisme arba Aukščiausiajame Teisme, ieškinys dėl mokesčių sumokėjimo pareiškiamas apygardos, kurioje gyvena skolininkas, teisme. Ieškinys dėl nuostolių ir žalos, patirtų susidūrus laivams, gali būti pareiškiamas vietos, kurioje įvyko avarija, vietos, kurioje gyvena į kitą laivą atsimušusio laivo savininkas, vietos, kuriai priklauso laivas, vietos, kurioje jis rastas, arba pirmojo uosto, į kurį įplaukė žalą patyręs laivas, vietos teisme. Laivų gelbėjimo arba jiems suteiktos pagalbos išlaidų atlyginimo galima prašyti vietos, kurioje įvyko faktas, vietos, kurioje yra išgelbėtų objektų savininko nuolatinė gyvenamoji vieta, arba vietos, kuriai priklauso ar kurioje randamas išgelbėtas laivas, teisme. Ieškinys dėl nemokamai ar už atlygį įsigyto laivo paskelbimo nesuvaržytu privilegijuotomis teisėmis turi būti pareiškiamas uosto, kuriame laivas švartuojamas įsigijimo metu, vietos teisme. Apsaugos procedūrų ir veiksmų, kurių reikia imtis prieš pareiškiant ieškinį, klausimu turi būti laikomasi šių nuostatų: a) sulaikyti ir areštuoti prekes galima prašyti teisme, kuriame turi būti pareiškiamas atitinkamas ieškinys, arba vietos, kurioje prekės yra, teisme, arba, jeigu prekės yra keliose apygardose, bet kuriame iš atitinkamų teismų; b) blokuoti naujus darbus priklauso vietos, kurioje turi būti atliekami darbai, teismo kompetencijai; c) kitos apsaugos priemonės priklauso teismo, kuriame turi būti pareiškiamas atitinkamas ieškinys, kompetencijai; d) imtis parengiamųjų veiksmų, skirtų įrodymams pateikti, reikia prašyti teismo, kuriame tie veiksmai bus atliekami. Su minėtaisiais veiksmais ir priemonėmis susijęs dokumentų rinkinys pridedamas prie pagrindinio ieškinio bylos dokumentų rinkinio, kad prireikus būtų galima nusiųsti jį teismui, kuriame pareiškiamas tas ieškinys. Įteikti pranešimus prašoma teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje gyvena šiuos pranešimus turintis gauti asmuo. Teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą, kai to reikalauja teisingumo interesai, yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunktyje. Būtent šioms nuostatoms įgyvendinti valstybė sukūrė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, kurios tikslas - galimybės kiekvienam fiziniam asmeniui efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus baudžiamosiose, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Kiekvienas žmogus turi tam tikras teises ir pareigas, kurias jam užtikrina pagrindinis šalies įstatymas. Mūsų šalyje pagrindinis valstybės įstatymas, kurio normos nustato valstybinės santvarkos principus, įtvirtina žmogaus teises ir laisves yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu. Konstitucija civiliniame procese užima, išskirtinę vietą, nes yra visos teisinės sistemos pamatas. Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas šiam procesui ir asmens gynybai svarbus tuo, kad jo nuostatomis yra vykdomas civilinio proceso teisinis reguliavimas bei, kad kiekvienas asmuo, remdamasis pagrindiniu šalies įstatymu gali ginti savo pažeistas teises. Daugiausiai ir labiausiai su baudžiamuoju procesu susijusių nuostatų galime rasti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau LR Konstitucijos) II bei IX skirsniuose. Antrajame LR Konstitucijos skirsnyje yra įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip: teisė į nekaltumo prezumpciją; kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas viešai ir teisingai; teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, šeimos narius ar artimus giminaičius; teisė į gynybą. Baudžiamajam procesui taip pat labai svarbus yra ir Konstitucijos IX skirsnis, šiame LR Konstitucijos skirsnyje, kaip ir antrame, galima rasti konstitucinių nuostatų - teisės principų, nustatančių, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai yra nepriklausomi; bylos nagrinėjimas teisme yra viešas; teismo procesas vedimas valstybine kalba.1 Lietuvos Respublikos Konstitucija numato teisės į gynybą principą, kuris gali būti realizuojamas civilinio proceso metu. Pats žodis procesas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio (j)rocessum), kuris išvertus į lietuvių kalbą reikštą ėjimą į priekį, „Baudžiamasis procesas - baudžiamuiu veiku tyrimas ir civilinių bylų. nagrinėjimas teisme, vykstantys įstatymo nustatyta tvarka“2. „Lietuvos .Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimąsi“3. Siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises į gynybą, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau. CPK) yra numatytos asmenų teisės ir pareigos šio proceso metu. Tam, kad. įtariamas ar kaltinamas asmuo galėtų įgyvendinti savo teisių apsaugą, jis pirmiausia turi žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, nes lik aiškiai žinodamas, dėl kokios veiklos padarymo jis tapo įtariamuoju ir pagal kokią Civilinio kodekso normą ta veika kvalifikuojama, pats asmuo ar jo gynėjas galės geriausiai pasirengti gynybai ir tuo pačiu tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą. Antra, įtariamasis ar kaltinamas asmuo turi turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, trečia, apklausti liudytojus ar prašyti, kad jie būtų apklausti bei ketvirta, naudotis vertėjo paslaugomos, jei įtariamasis ar kaltinamasis nesupranta proceso kalbos. CPK 44 straipsnio aštunta dalis numato, kad: „kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtarimas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta, tvarka“4. Taigi teisę į gynybą įtariamasis ir kaltinamasis goti realizuoti dviem būdais - gindamasis pats arba gindamasis per pasirinktą ar paskirtą gynėją. Gintis yra įtariamojo ir kaltinamojo teisė, bet ne pareiga, todėl asmenys procese jokių, aktyvių gynybos priemonių gali ir nesiimti. Tačiau jei Įtariamasis ar kaltinamasis nori aktyviai dalyvauti ' civiliniame procese, CPK jam. suteikia pakankamai galimybių, nes įtariamojo ar kaltinamojo teisė į gynybą yra neatsiejama nuo kitų CPK įtvirtintų kaltinamojo teisių. Lietuvos Respublikos CPK nustatytas teisinis reguliavimas grindžiamas ir Europos žmogaus teisių teismo praktika. Vienas modernesnių, pakeitimų - fundamentalių žmogaus teisių principų, neatitikusi norma, leidusi teisėsaugos pareigūnams klausytis gynėjo pokalbių su ginamuoju. Pažymėtina, jog šios normos tradicijos pakankamai gajos iki šiol: iš esmės analogiškos nuostatos 2010 m. balandžio 13 d. Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto projektu vėl buvo siūlomos pradėti įgyvendinti, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas balsų dauguma atmetė projektą, kuriuo buvo siekiama panaikinti advokatų išimtimi imunitetą, kad prieš juos negali būti vykdomi operatyviniai tyrimai. Labai, didelę reikšmę civiliniame procese turi gynėjas. Gynyba vienas pagrindinių proceso dalyvių teisių užtikrinimo institutų, arba, kitaip tariant, viena iš konstitucinių žmogaus teisių, kurią, pabrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucija: “asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba. pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą”5. Taigi, viena iš teisės į gynybą principo realizavimo formų ir yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Galimybė traukiamam civilinion atsakomybėn asmenini naudotis gynėjo pagalba yra privalomas civilinio proceso atributas kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugai Civilinio proceso kodekse yra numatytas UI skyrius, kurio pagrindinis uždavinys yra užtikrinti Civilinio proceso dalyvių teises, tokias kaip: teisė turėti, atsisakyti ar nušalinti gynėją; teisė turėti atstovą; nušalinimo teisė; apskundimo teisė. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte apibrėžiama viena iš svarbiausių asmens, traukiamo civilinion atsakomybėn, teisių, — kaltinamojo teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint lėšų gynėjui atsilyginti ir kai lai reikalinga teisingumo interesams — nemokamai gauti advokato pagalbą. Ši teisė inkorporuota ir į Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 10 straipsnį. Akivaizdu, jog gali pasitaikyti atvejų, kai dėl tam tikrų aplinkybių įtariamasis pats tinkamai negalės dalyvauti civiliniame procese. Dėl to daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose numatytas būtino gynėjo dalyvavimas, kaip viena iš tinkamos ir realios gynybos užtikrinimo procesinių garantijų. Toks teisinis reguliavimas būdingas ir Lietuvos teisinei sistemai Teisė į gynybą prasminga tik tuomet, kai įtariamasis ar kaltinamasis realiai gali naudotis visomis LR teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino valstybės teisę paskirti gynėją, „kai tai reikalinga teisingumo interesams“6, nepaisant kaltinamojo valios ir jo tiesioginio prašymo gintis pačiam. Teismas nustatė, kad nuostata „kai tai reikalinga teisingumo interesams“ turi būti aiškinama išplėstai, ir pripažino teisinga paskirti gynėją siekiant užtikrinti tinkamą gynybą atsižvelgus į bylos aplinkybių sudėtingumą bei paties įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog gintis yra įtariamojo ar kaltinamojo teisė, bet ne pareiga, todėl asmenys procese jokių aktyvių gynybos priemonių gali :ir nesiimti. Taigi pagrįstai gali kilti klausimas, ar būtinas gynėjo dalyvavimas procese nepažeidžia asmens apsisprendimo laisvės. Pavyzdžiui., gynėjo dalyvavimas šiuo metu būtinas tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas asmuo su fiziniais trūkumais, t.y. asmuo, turintis klausos, regos, kalbėjimo sutrikimų, dėl kurių, ginčytinas realus ir tinkamas asmens gynybos realizavimas. Akivaizdu, kad šie sutrikimai gali visiškai ar iš dalies suvaržyti, gebėjimą be kitų asmenų pagalbos dalyvauti procesiniuose veiksmuose, rinkti reikšmingus gynybai duomenis, surašyti procesinius dokumentus, nevaržomai judėti iš vienos vietos į kitą. Tačiau ar prasmingas (būtinas) gynėjo dalyvavimas, jei asmuo, visiškai suvokdamas savo veiksmus, renkasi pasyvias gynybos priemones, neketina rinkti įrodymų, neketina ieškoti liudytojų. Fundamentali problema įžvelgtina ir nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Kadangi pagreitintas procesas yra orientuotas greitą bylos tyrimą, ypač aktualus tampa įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą klausimas. Vykdant skubotą tyrimą gali nepavykti išvengti teisės ir fakto klaidų, kas gali nulemti netinkamą, baudžiamosios teisės (proceso) normos taikymą ir pan. Todėl gali pagrįstai kilti fundamentalus klausimas, ar prasmingas toks pagreitinąs bylos nagrinėjimas teisme. Civilinio proceso kodekso 44 str. 4d. yra numatyta, jog „kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kita vertus, būtina įvertinti, kad toks proceso reglamentavimas ženkliai padeda sumažinti teisėsaugos institucijų darbo krūvį. Dar viena iš gynybos realizavimo formų, yra gynėjo ir giminiojo santykių konfidencialumas, kuris kyla iš tarpusavio pasitikėjimo. Tačiau advokato profesinėje veikloje susikerta du interesai: viešasis ir privatus. Privatus interesas yni toks, kad advokato profesinė veikla ir šios veiklos sėkmė priklauso nuo kliento pasitikėjimo advokatu, todėl profesionalus advokatas yra tas, kuris geba išlaikyti Šį pasitikėjimą, Privatus interesas apima ir informaciją apie nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas klientas, jos detales, informaciją, apie privatų, kliento gyvenimą ir kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis įpareigoja, advokatą saugoti profesinę paslaptį, o Lietuvos advokatų etikos kodeksas, taip pat kaip ir Europos Sąjungos advokatą profesinės etikos kodeksas numato, kad advokatas negali „ginti tokių kliento interesų, kurie verčia imtis neteisėtų, priemonių bei būdų“7. Viena vertus, toks yra modernios teisinės valstybės teisės į gynybą, suvokimas, tačiau būtina atsižvelgti į viešąjį interesą gynėjo veikloje. Kai. kuriais atvejais gynėjas turi veikti dėl viešojo intereso (pavyzdžiui, kai advokatas iš savo kliento sužino apie rengiamą nusikalstamą veiką, advokatas turėtų turėti ne tik: teisę, bet: ir pareigą, veikti viešojo intereso naudai). Galima būtų numatyti ir teisines šios formos realizavimo priemones: Advokatas be kliento leidimo atskleidęs informaciją nebegalėtų toliau jo ginti. "Nušalinimo teisinis mechanizmas taip pat pripažinimus teisės į gynybą realizavimo forma. Ši gynybos realizavimo forma garantuoja proceso nešališkumą, teisėtumą, išsamumą ir profesionalumą, Nušalinimo tikslas - garantuoti, kad. bylos sprendimo priėmimui negalės daryti. Įtakos suinteresuoti, bylos baigtimi proceso dalyviai bei nešališkai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai.. Nušalinimas gali. būti pareikštas tiek: valstybės pareigūnams, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso proceso eiga ir baigtis (ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui), tiek asmenims padedantiems tirti nusikalstamą veiką ir nagrinėti baudžiamąją bylą (teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui, ir specialistui). Valstybės įgalioti pareigūnai gali nušalinti ir gynėją, Nušalinimas turi būti. pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų, tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti, nušalinimą leidžiama tik: tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų, tyrimą. Tačiau Lietuvos teisės sistemoje klostosi, praktika, kad nagrinėdamas nušalinimo klausimą teismas pašalintų bet kokias abejones, net ir tariamas, kad teismo procesas nekeltų abejonių dėl savo šališkumo. Štai vienoje iš civilinių bylų, spręsdama nušalinimo klausimą, Lietuvos Apeliacinio Teismo kolegija pripažino, kad. nors aplinkybių, dėl kurių kiltų pagrindas suabejoti prokuroro objektyvumu, nenustatyta, bet konstatavo, jog nagrinėjant skundą, būtina pašalint) bet kokias abejones, net ir tariamas, kurios gali nuteistąją) sutrukdyti duoti paaiškinimus dėl nusikalstamos veikos. Kita vertus, tokia praktika gali turėti ir neigiamą atspalvį - patenkinus nušalinimo pareiškimą, sutrukdoma. įprasto proceso eiga, t.y. sudaromos prielaidos vilkinti baudžiamąjį procesą. Po nušalinimo, naujai paskirtas teisėjas, prokuroras ar kitas su byla susijęs asmuo turi susipažinti su bylos medžiaga, tinkamai ją išnagrinėti, įsigilinti į bylai svarbias aplinkybes. Jei byla yra sudėtinga, tai užtrunka nemažu laiko. Būtina įvertinti, ir LR CPK 44str. 5d. normą, kurioje numatyta, jog: „Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylų per kuo trumpiausią laiką

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!