Teisenų konkurencija civiliniame procese

Įvadas Pagrindinės sąvokos: teisena, ieškinio(ginčo) teisena, ypatingoji teisena, administracinė teisena, civilinio proceso teisenos. Temos aktualumas ir problematika. Kiekvienoje visuomenėje fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas nustato materialioji teisė: konstitucinė, administracinė, civilinė, darbo. Materialioji teisė nenusako, kaip asmeniui pasielgti tam tikru konkrečiu gyvenimo atveju, o tik nustato tam tikrus principus ar elgesio taisykles. Šias teises ir pareigas asmenys prisiima ir vykdo be jokių įsipareigojimų, todėl kilus ginčui, reikia išsiaiškinti kurio asmens subjektinė teisė yra pažeidžiama, ar kuriam asmeniui trukdoma tą teisę įgyvendinti. Todėl asmuo norėdamas įgyvendinti savo teisę imasi tam tikrų gynybos būdų, kaip kad ginčo sprendimas teismo keliu. Atitinkamai kilus ginčui teismo procesas vyksta civilinio, baudžiamojo ar administracinio proceso būdu. Šiame darbe dėmesys yra kreipiamas civilinio proceso normoms, kurias taikant būtina nustatyti, kuriai civilinio proceso teisenai - ginčo ar ypatingajai-priskiriama byla, kilęs ginčas tarp šalių. Sprendžiant ginčus kartais kyla problema, kuriai civilinio proceso teisenai priskirti bylas, kadangi bylose iškelti reikalavimai pradeda „konkuruoti“, t.y., kad vieni reikalavimai būdingi ginčo teisenai, kiti reikalavimai būdingi ypatingajai teisenai ima tarpusavyje konkuruoti. Todėl nėra aišku kurią teiseną reiktų taikyti, sprendžiant bylą. Galbūt galima būtų sujungti ginčo teisenos ir ypatingosios teisenos reikalavimus į vieną bylą, o galbūt būtina reikalavimus atskirti į atskiras bylas? Taip pat kartais nėra aišku ar bylą reikia nagrinėti administracine teisena, ar ginčo, ar ypatingąja teisena, kadangi teisenos ir čia pradeda konkuruoti. Todėl yra būtinas ir adminstracinės teisenos atskyrimas nuo civilinio proceso teisenų. Civilinio proceso ypatingąją teiseną yra plačiau nagrinėjęs V. Nekrošius1. Autorius savo darbe nagrinėjo ypatingosios teisenos prigimtį ir esmę, bei lyginamuoju metodu lygino ieškininę teiseną (ginčo teisena) ir ypatingąją teiseną. Kita autorė, I.Žemkauskienė2, savo darbe analizavo naujojo Civilinio proceso kodekso nuostatas, pritaikytas naujai pasikeitusiems ir susiformavisiems civiliniams, komerciniams, šeimos teisės ir kitiems teisiniams santykiams. Autorė nurodė kriterijus, pagal kuriuos bylos yra priskiriamos tiek vienai teisenai, tiek kitai, kurie grindžiami bylų pobūdžio ir nulemto viešo intereso buvimu. V.Valančius3 savo darbe daugiausia nagrinėjo teisėjo vaidmenį civiliniame procese, nagrinėjant tiek ginčo teisenos bylas, tiek ypatingosios teisenos bylas. Todėl pasirinkta magistrinio baigiamojo darbo tema “Teisenų konkurencija civiliniame procese” yra aktuali dar ir dėl to, kad ši tema yra mažai nagrinėta Lietuvoje. Tyrimo problema. Kaip jau buvo minėta ankščiau, civilinio proceso teisenos atitinkamose bylose ima „konkuruoti“ ir sunku nustatyti kurią teiseną taikyti. Todėl reiktų atsakyti šiame darbe į klausimus. Ar galima atskirti konkuruojančias teisenas Lietuvos civiliniame procese? Kokie yra keliami reikalavimai ginčo teisenai, ir kokie ypatingajai teisenai? Kokią įtaką daro civilinio proceso principai civilinio proceso teisenoms? Nagrinėjant plačiau kyla dar viena problema, ar galima atskirų teisenų bylas sujungti į vieną bylą, ar būtina bylas atskirti? Kuo yra ypatinga administracinė teisena, kadangi ji gan dažnai konkuruoja su civiline teisena ? Tad analizuodami ir nagrinėdami pasirinktą darbo temą, šias problemas ir pabandysime atskleisti bei išspręsti, pasiremdami teorine ir gauta empirine medžiaga. Tyrimo objekto ir dalyko nustatymas. Tyrimo objektas. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra teisenų konkurencija civiliniame procese. Analizuojant teisenas, buvo išskiriamos trys teisenos: ginčo teisena, ypatingoji teisena ir administracinė teisena. Dabar civiliniame procese išskiriamos tik dvi teisenos: ginčo ir ypatingoji teisena, o administracinė teisena tapo administracinio proceso dalis, kuri sprendžiant civilines bylas kartais ima konkuruoti su civilinio proceso teisenomis. Tyrimo dalykas. Magistro darbo tyrimo dalykas – tai teisės normos, reglamentuojančios ginčų teisenos ir ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimą pagal civilinio proceso kodeksą. Tyrimo tikslo ir uždavinių iškėlimas. Tyrimo tikslas. Atsižvelgiant į pasirinktą tyrimo objektą, tiesioginis darbo tikslas yra išsiaiškinti kada ypatingoji teisena ir ginčo teisena pagal civilinio proceso normas susiduria, kokios jų konkurencijos priežastys, ir ką reikia daryti, esant šių teisenų konkurencijai. Taip pat išsiaiškinti civilinės ir administracinės teisenos konkurencijos priežastis civiliniame procese. Tyrimo uždaviniai. Siekiant minėto magistro baigiamojo darbo tikslo, keliami tokie uždaviniai: 1. Atskleisti civilinio proceso teisenų sampratą, bei apibrėžti jų turinį, pagrindinius bruožus, remiantis Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais bei moksline literatūra; 2. Išskirti pagrindinius skirtumus tarp ginčo teisenos ir ypatingosios teisenos. 3. Atskleisti kada ginčo ir ypatingosios teisenos bylos gali būti sujungiamos , o kada bylas būtina atskirti. 4. Išskirti pagrindinius skirtumus tarp civilinės teisenos ir administracinės teisenos civiliniame procese. 5. Atliktos analizės pagrindu suformuluoti išvadas ir pateikti pasiūlymus esant teisenų konkurencijai civiliniame procese. Tyrimo šaltiniai. Magistrinio darbo pagrindiniai šaltiniai 1964 metų ir 2002 metų civilinio proceso teisės kodeksai, kurie reglamentuoja ginčo teisenos tvarka ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų taisykles. Darbe yra nuodojami šaltiniai kaip I.Žemkauskienės, V.Valančiaus, V. Nekrošiaus straipsniai nagrinėjamos temos atžvilgiu, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Darbe yra plačiai analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose spendžiant teisenų konkurenciją, ginčo ir ypatingosios teisenos konkurenciją, bei civilinės teisenos ir administracinės teisenos konkurenciją civiliniame procese. Tyrimo metodai. Darbe nagrinėjamos problemos ir keliami uždaviniai sąlygojo naudotų metodų derinį. Moksliniam tyrimui buvo naudojami tiek teoriniai, tiek empiriniai metodai. Lyginimo metodas. Lyginimo metodu nagrinėjamos mokslinės koncepcijos, atskirų mokslo plėtotojų nuomonės, Lietuvos teisės aktai, leidžiantys atskleisti skirtumus tarp esamų civilinio proceso teisenų. Lyginamasis istorinis metodas. Šiuo metodu bandoma išaiškinti, kas bendra ir ypatinga istoriniuose reiškiniuose, gretinant vieną ar įvairius reiškinius skirtingose istorinio vystymosi pakopose. Šiuo metodu buvo analizuojamos šiuo metu galiojančio ir 1964 metais galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Sisteminės analizės metodas tyrime buvo naudojamas, siekiant nustatyti civilinio proceso teisenų konkurenciją, taip pat konkurenciją tarp administracinės teisenos ir civilinio proceso teisenų. Apibendrinimo metodas tyrime buvo pasitelktas išanalizuotai medžiagai apibendrinti, išvadoms ir pasiūlymams suformuluoti. Pagrindinis tyrimo metu taikytas empirinis tyrimo metodas – teisinių dokumentų analizės. Naudojant šį metodą, darbe buvo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose. Darbo mokslinis naujumas. Šis darbas yra bandymas giliau pažvelgti į civilinio proceso teisenas, jų atribojimo problemas bei kylančią konkurenciją tarp civilinio proceso teisenų. Nors Lietuvos teisės moksle civilinio proceso teisenos buvo ir yra nagrinėjamos, tačiau nėra lyginamos plačiau šios dvi teisenos. Šiame darbe bandoma pažvelgti į esminius civilinio proceso teisenos bruožus, kurie leistų lengviau atriboti esančias teisenas, kad sprendžiant bylą teisme, nekiltų ginčas dėl teisės. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, bei trys dalys ir trys skyriai. Tyrinėjimo pagrindu suformuluotos išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, bei trumpa santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. 1.Teisena civiliniame procese – samprata, pagrindiniai bruožai, rūšys. Pradedant išsamiau nagrinėti šią temą, pabandysime apibrėžti civilinio proceso teisę, kokius teisinius santykius reguliuoja ši teisės šaka, kokie pagrindiniai bruožai būdingi tik šiai teisės šakai. Civilinio proceso teisė nėra suprantama vienodai, galima sakyti, kad nėra vienos nuomonės dėl sąvokos civilinio proceso teisė, kadangi vieni autoriai civilinio proceso teisę supranta siaurąja prasme, kiti- plačiąja. Dažniausiai civilinio proceso teisė apibrėžiama kaip sistema teisės normų, reguliuojančių teismo, byloje dalyvaujančių asmenų, bei kitų proceso dalyvių veiklą, teismui nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas (plačiąja prasme), bei vykdant teismo sprendimus. Kitaip sakant civilinis procesas, kaip civilinio proceso teisės dalykas – tai tam tikra teismo, civilinės bylos (ginčo) šalių, kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir proceso dalyvių procesinių veiksmų sistema konkrečiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės išspręsti.4 Kiti mokslininkai civilinio proceso teisę apibrėžia kiek plačiau, pasak V.Nekrošiaus ir J.Žeruolio, pagrindinę civilinio proceso teisės sąvoką papildo nuostata, kad ši teisės šaka reguliuoja ir „kitų – neteisminių- institucijų ar asmenų veiklą įgyvendinant įstatymų jiems patikėtas civilinės materialiosios subjektinės teisės apsaugos bei tinkamo įgyvendinimo funkcijas“.5 Civilinio proceso teisė turi 4 skiriamuosius požymius. Pirma, galima sakyti, kad procesui būdinga tai, jog ginčas yra nagrinėjamas nepriklausomo ir nešališko teismo. Tai yra, kad pagal CPK6, ginčus nagrinėja teismas atsižvelgiant į bylos teismingumą. Kaip antrą bruožą galima būtų išskirti, kad civilinė byla yra iškeliama šalies iniciatyva. T.y. kelti bylą dėl iškilusio ginčo ar ne, pasirenka šalis, niekas neturi teisės versti ar kitokiais veiksmiais, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, įtakoti šalį imtis veiksmų. Trečia – šalis, kuri kreipiasi į teismą ir nori pradėti ginčo nagrinėjimą, veikia savo asmeniniais interesais . Galima sakyti, kad ieškovas siekia tik sau naudos. Ir paskutinis požymis, kuris leidžia atriboti civilinio proceso teisę nuo kitų procesų yra tai, kad procesas neprasideda be atsakovo valios : jei atsakovas būtų patenkinęs ieškovo reikalavimą, tai ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą.7 Nagrinėjant civilinio proceso teisės šaką, susiduriame su sąvokomis „civilinio proceso teisenos“, „ypatingoji teisena“, „ginčo teisena“, pagal kurias yra spendžiamos bylos, todėl padabandysime jas apibrėžti ir paaiškinti. Dabartinis lietuvių kalbos žodžių žodynas teiseną apibūdina kaip bylų nagrinėjimo tvarka.8 Žodyne nekomentuojama, apie kokias bylas ir apie koką tvarką kalbama. Teisena apskritai kilusi iš žodžių „ teisti“, „teismas“, vadinasi šiuo žodžių junginiu galime vadinti teisines procedūras teisme.9 Teisenos interpretavimą yra pateikęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas : „teisinėje valstybėje iš sandorių kylantys ginčai sprendžiami civilinės teisenos tvarka“ (1994 m. sausio 19 d. nutarimas), “tarp šalių kilę ginčai dėl nuomos sutarties ir jos sąlygų nagrinėtini civilinės teisenos tvarka” (1994 m.gegužės 27 d. nutarimas), „įstatymas suteikia

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!