Prievolių teisė, sutarčių rūšys

PRIEVOLIŲ TEISĖ, SUTARČIŲ RŪŠYS

1. Prievolės samprata. Prievolinių ir daiktinių teisių skirtybės.

Prievolė (obligatio) – teisinis santykis tarp debitoriaus ir kreditoriaus, kada debitorius turi susilaikyti nuo veiksmų ar juos atlikti kreditoriaus naudai, o kreditorius turi teisę reikalauti prievolės vykdymo.

Romos teisėje prievolės sąvokos nėra. Seniausias bandymas apibrėžti prievolę – Gajaus Institucijose naudotas actio in personam apibrėžimas: asmeninis ieškinys reiškiamas, jei kyla iš delikto ar sutarties.

Justiniano apibrėžimas: prievolės esmė ne ta, kad padarytumėm daiktą ar servitutą mūsų, o ta, kad priverstumėm asmenį kažką atlikti.

Justiniano Institucijos prievoles apibrėžia taip: teisiniai pančiai, kurių dėka mes priverčiame kažką įvykdyti.

Prievolės sąvoka susiformavo ne iš karto. XII lentelių įstatyme randama teisinių pančių sąvoka. Nuomonės dėl jos atsiradimo skiriasi – iš delikto ar iš sutarties:

• Delikto šalininkai teigia, kad prievole atsirado tada, kai Taliono principas pakeistas kompensacija.

• Kiti teigia, kad atsirado iš mancipatio formaliųjų sutarčių.

Prievolę sudaro du elementai:

• Subjektai:

• Kreditoriaus teisė reikalauti ko nors iš asmens – kreditas(creditum).

• Skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus – skola(debitum).

• Objektas – veiksmai, kurių atlikimo kreditorius turi teisę pareikalauti iš skolininko.

Kiekvienas prievolės turinį sudarė skolininko pareiga įvykdyti ką nors kreditoriaus naudai.

Skolininko pareiga galinti reikšti kaip:

• Dare – skolininko pareiga perleisti daiktą kreditoriaus nuosavybėn arba apriboti skolininko nuosavybę kreditoriaus naudai.

• Facere – skolininko pareiga atlikti kreditoriaus naudai tam tikrus veiksmus, suteikti kreditoriui tam tikrų paslaugų.

• Praestare – plačiąja prasme reiškia “ką nors įvykdyti” todėl apima dare ir facere, tačiau neretai vartotas siauresniame kontekste, kalbant apie daiktinę atsakomybę ir reiškia skolininko pareigą atlyginti padarytą žalą.

Kreditoriaus reikalavimo teisė buvo ginama actiones in personam – asmeniniais ieškiniais, kuriuose buvo galima pareikšti ne bet kam, tačiau tik konkrečiam skolininkui, reikalaujant atitinkamo elgesio.

Tuo asmeniniai ieškiniai skiriasi nuo actiones in rem – daiktinių ieškinių, kuriuos aktyviai legitimuotas asmuo galėjo reikšti bet kam, kas pažeidė jo turimą absoliučią teisę į daiktą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!