Pribuvėjos paprotys

5) taip pat namų krikštas bei jos vaidmuo krikštynų metu.
Kaime vyravo tokia nuostata, kad pribuvėja galinti būti tik vyresnio amžiaus moteris, būtinai ištekėjusi ir turėjusi savo vaikų. Pagrindinis reikalavimas pribuvėjai – tai jos žinios, pasitikėjimas savo jėgomis bei potraukis prie šio darbo. Ji privalėjo nusimanyti apie liaudies mediciną, žinoti elgesio prie gimdyvės reikalavimus.
Paprastai kiekviename kaime buvo tokia “einanti bobutauti” moteris, kartais net dvi. Tačiau labiau gerbiama buvo toji, kuri turėjo nusipelniusi aukštesnį pribuvėjos statusą. “Bobutavimo” meno moterys dažniausiai išmokdavo “pačios iš savęs”, t.y. iš savo praktikos. Mokėsi moterys ir viena iš kitos: pasitaikius progai kartą kitą patarnauti labiau prityrusiai pribuvėjai, talkininkė ir pati šio amato pramokdavo, o vėliau pradėdavo savarankiškai bobutauti.
Reta pribuvėja turėjo specialų medicininį pasirengimą. Pasitobulindavo jos paprastai tada, kai, esant sunkiam gimdymui, prie gimdyvės buvo iškviečiamas gydytojas ar akušerė. Retai kada XX a. pradžioje pribuvėjas, specialiai sukvietęs, pamokydavo gydytojas profesionalas.
Pribuvėjos patarnavimas gimdymo metu Lietuvos kaime išliko maždaug iki XX a. vidurio. Kartu egzistavo ir įvairūs tradiciniai veiksmai, turėję lemti gimdymo sėkmę. Pasak S. Ylos, gimtuvių apeigose yra du momentai: vienas – uždaras, tik saviškiams, antras – atviras, pašaliečiams, kaimynams. Tuo tarpu pribuvėja buvo vienintelė kaimo bendruomenės atstovė, dalyvaujanti abiejuose apeigų momentuose. Sakytume, ji – visai svetimas žmogus, - patekusi į uždarą šeimos ratą, tampa svarbiu gimtuvių vyksmo asmeniu.
Pribuvėja prie ligonės ateidavo švariai apsivilkusi, atsinešdavo įvairių žolelių. Atvykusi pirmiausia padėdavo pasiruošti gimdymui. Esant didelei šeimynai, moterys gimdymui ieškodavo nuošalesnės vietos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje atsitikdavo, kad moterys gimdyti eidavo iš pirkios į negyvenamą patalpą – tvartus, klėtį, jaują, pirtį. Žiemą dažniausiai gimdė tvarte, kur būdavo šilta. Gimdyvė buvo guldoma avigardyje ant storai paklotų šiaudų. Jei nebuvo didelių šalčių, tai pribuvėja ten kūdikį ir nuprausdavo, tik tada parnešdavo į pirkią, o praėjus kokiai valandai, parvesdavo ir gimdyvę. Vasarą daugiau gimdė klėtyse, nors iki šio amžiaus pradžios moterys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!