Prancūzų Švietimo literatūra

Literatūros istorikai nesutaria, kada prasideda Švietimo epocha Prancūzijoje. Tai procesas, kurio ištakų reikėtų ieškoti XVII a. Švietimo sąjūdis apogėjų pasiekia XVIII a. antrojoje pusėje, tačiau, prasidėjus prancūzų buržuazinei revoliucijai, jis greitai netenka savo reikšmės. Teigiama, kad Švietimas Prancūzijoje baigiasi dar XVIII amžiuje.
Švietimas (siècle dės lumières - šviesulių amžius) - tai maždaug šimtmetį trukęs periodas, kai buvo perkainojamos klasicizmo vertybės, kai visuomenė buvo skatinama kritiškai vertinti absoliutizmą, feodalizmą ir tam tikras religines idėjas. Švietimo sąjūdžio atsiradimą ir jo idėjų paplitimą lėmė keletas veiksnių.
Vienas iš jų - ilgos diskusijos Prancūzų akademijoje, prasidėjusios 1687 m. Tuomet Š.Pero karaliaus išgijimo proga iškilmingai perskaitė panegirinę poemą, kurioje teigiama, kad antiką reikia gerbti, tačiau nebūtina aklai ją imituoti; dabar žmonės gali sukurti tokius pat ir geresnius veikalus, kaip ir antikiniai autoriai. Tarp akademikų išryškėjo du skirtingi požiūriai į Pero pasakytą kalbą. Dviejų grupuočių ginčai tęsėsi keliasdešimt metų (senesniosios, nemirtingųjų - taip vadino akademijos narius - kartos net nebeliko), kol galų gale baigėsi gynusiųjų to meto autorius pergale. Istorinė ginčų reikšmė yra ta, kad jie privertė susimąstyti, koks turi būti santykis su antika ir kartu panaikino aklą pasitikėjimą literatūros autoritetais. Naujųjų autorių šalininkų pergalė išlaisvino iniciatyvius rašytojus nuo prievolės laikytis griežtos literatūrinės tradicijos, praplėtė kūrybos erdvę.
Švietimo sąjūdžiui plisti turėjo reikšmės kritiškas požiūris į Liudviko XIV ir jo įpėdinių politiką, į karaliaus gyvenimo būdą, į kontrastų kupiną feodalinės visuomenės gyvenimą. Daug faktų rodo, kad varguomenės padėtis buvo sunki. Antai jau XVII a. pab. vyskupas Fenelonas atsargiai perspėja karalių, kad liaudis badauja (dėl to vyskupas buvo ištremtas į provinciją). XVIII a. pr. maršalas de Vobanas, atidžiai stebėjęs prancūzų visuomenę, rašė, kad „dešimtoji liaudies dalis yra labai nuskurdusi ir elgetauja, iš likusių devynių tik penki gali duoti išmaldos [...]". Liudviko XV valdymo pradžioje Orleano kunigaikštis parodė karaliui valstiečių duoną, keptą iš žolių.
Socialinio gyvenimo kontrastai bus ryškesni pažvelgus į kitą visuomenės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!