Požymių paveldėjimo dėsningumai, dauginantis lytiniu būdu

Darbo tikslas: Nustatyti požymių paveldėjimo dėsningumus, dauginantis lytiniu būdu.
1. Apžvelgti paveldimumą ir kintamumą.
2. Išsiaiškinti alelių genų sąveiką.
3. Aptarti Mendelio dėsnius.
4. Nustatyti monohibridinį ir dihibridinį kryžminimus.
Darbo objektas: Požymių paveldėjimo dėsningumai, dauginantis lytiniu būdu.
Paveldimumas – organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo požymius, palikuonims. Dėl šio gebėjimo visi gyvieji organizmai (augalai, grybai ar bakterijos) savo palikuonims perduoda rūšiai būdingus bruožus.
Bet kuris gyvas organizmas, atsiradęs lytinio dauginimosi būdu, paveldi unikalų genetinės informacijos rinkinį. Tai reiškia, kad kiekvienos rūšies individui būdingi tam tikri saviti bruožai. Spalvą, dydį ir formą lemia tai, kaip genai perduodami iš vienos kartos į kitą. Požymis, kuris gali būti šitaip perduotas, vadinamas paveldėtu požymiu.
Kintamumas – organizmų savybė individualiai vystantis įgyti naujų požymių. Dėl kintamumo tos pačios rūšies individai skiriasi vieni nuo kitų tam tikrais požymiais. Organizmų kintamumas skirstomas į paveldimą ir nepaveldimą. Paveldimam galima priskirti kombinacinį ir mutacinį kintamumą, nepaveldimas yra modifikacinis kintamumas.
Paveldimumas ir kintamumas – priešingos, bet glaudžiai tarpusavyje susijusios organizmų savybės. Paveldimumas išsaugo rūšies vientisumą, o kintamumas palaiko individų įvairovė rūšies viduje. Paveldimumas ir kintamumas susiję su evoliucija. Naujos organizmų savybės atsiranda dėl kintamumo, bet jis evoliucijai svarbus tik tada, kada atsiradę pakitimai išlieka kitose kartose, t. y. paveldimi.
Kombinacinis kintamumas – tai nauji genų, chromosomų deriniai, atsirandantys, kai organizmai įvairiais būdais keičiasi genetinėmis struktūromis arba jų dalimis. Tai vyksta dėl šių priežasčių:
• Bivalentams (lygiagrečiai susijungę homologinių chromosomų poroms) išsidėsčius metafazinėje plokštelėje atsitiktine tvarka, gametos gauna nevienodus chromosomų rinkinius. Tai vyksta mejozės I metafazės metu. Kuri homologinė chromosoma į kurį ląstelės polių bus orientuota – atsitiktinumas;
• Dėl krosingoverio (genetinės medžiagos mainų tarp bivalento neseserinių chromatidžių) tarp chromosomų, gametose homologinių chromosomų rinkiniai skirsis. Krosingoveris vyksta mejozės I profazėje;
• Po apvaisinimo zigota gauna 2 genetiškai skirtingus chromosomų rinkinius. Lytinės ląstelės jau ir taip yra nevienodos dėl anksčiau minėtų priežasčių. Apvaisinimo metu zigota gauna abiejų tėvų chromosomas ir galimų derinių įvairovė dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!