Lytinių ląstelių sandara ir prisitaikymas atlikti funkcijas

Organizmams dauginantis lytiniu būdu, apvaisinime dalyvauja moteriškoji ir vyriškoji lytinės ląstelės, vadinamos gametomis. Gametos susidaro ląstelėms dalijantis mejozės būdu, po šio dalijimosi susidariusios lytinės ląstelės turi haploidinį (1n) chromosomų rinkinį. Moters organizme moteriškos gametos – kiaušialąstės – formuojasi porinėse lytinėse liaukose kiaušidėse (žr. 1 pav., 1), vyriškos gametos – spermatozoidai – formuojasi vyro porinėse lytinėse liaukose sėklidėse (2).
Moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė (žr. 2 pav.) yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Spermatozoidas (žr. 3 pav.) – vyriška lytinė ląstelė, daug mažesnė už kiaušialąstę. Spermatozoidas yra judrus, jį sudaro galvutė, kaklelis ir uodegėlė. Subrendusi kiaušialąstė, kaip ir spermatozoidai, turi haploidinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Spermatozoido uodegėlė padeda jam gana greitai judėti (13 mm/min. greičiu). Uodegėlėje yra mitochondrijų (jų būna daugiau nei 50), jose vyksta ląstelinis kvėpavimas, kurio metu išskiriama judėjimui reikalinga energija. Spermatozoido galvutės priekinę dalį dengia akrosoma, o didžiąją galvutės dalį užima branduolys, kuriame yra DNR. Akrosoma išskiria...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!